\id JUD - Cakchiquel, Eastern (Oriental) NT [cke] -Guatemala 1986 (web version -2012 bd)
\h JUDAS
\toc1 Ri carta ri xutzꞌibaj can ri apóstol San Judas
\toc2 Judas
\mt Ri carta ri xutzꞌibaj can ri apóstol San Judas
\c 1
\s Ri Judas nutzꞌom tzij
\p
\v 1 Yin Judas, jun rusamajel ri Jesucristo y kachakꞌ-kiꞌ riqꞌuin ri Jacobo. Nintzꞌibaj cꞌa e ri carta reꞌ chive rix, ri rix oyon chic roma ri Dios, y rix ruchꞌajchꞌojrisan chic chukaꞌ. Ri Katataꞌ Dios rix ruchꞌajchꞌojrisan y rix ruchajin, roma jun ibanun riqꞌuin ri Jesucristo.
\v 2 Yin ninjoꞌ que ri Dios juis quixquichajij, juis quixrujoꞌ, y juis quixruyaꞌ pa uxlanen.
\s Ri nyeyoꞌon tijonic man ketzij tüj
\p
\v 3 Hermanos ri jabel nyixinjoꞌ, juis cꞌa nujoꞌon que nutzꞌiban ta e ri carta reꞌ chive, roma cꞌo ri nujoꞌon nubin chive pariꞌ ri kacolonic. Pero vocomi tok nintzꞌibaj-e ri carta chive, man pariꞌ tüj chic cꞌa ri kacolonic. Roma ncꞌatzin que yin ninbij chive que man tiyaꞌ kꞌij chin ri tijonic ri man ketzij tüj. Xa riqꞌuin ronojel ivánima titzeklebej ri utz tak tijonic ri xekacꞌul tok xkatakej ri Jesucristo. Tijonic ri man njalatüj tüj y xjach cheque ri ralcꞌual ri Dios.
\v 4 Y yin nintzꞌibaj cꞌa e ri carta reꞌ chive, roma yecꞌo chꞌaka iviqꞌuin y nquiya-apu jun chic ruvüch tijonic. Pero tok xquitzꞌom nquiya-apu ri jun chic tijonic riꞌ, man jun ri xnaben tüj. Ri achiꞌaꞌ riꞌ qꞌuiy chic cꞌa tiempo tibix roma ri Dios que npuꞌu ri nimalüj castigo ri Dios pa quiviꞌ, roma ri quicꞌaslen man utz tüj chuvüch ri Dios. Y roma ri Dios nuyaꞌ ri utzilüj sipanic ri nspaj-pe pa kaviꞌ y nucuy kamac, rijeꞌ ja chic riꞌ ri ntoc-e quicovil richin nyequibanalaꞌ ronojel ruvüch itzel. Y riꞌ xa man pa rubey tüj. Y chukaꞌ ri achiꞌaꞌ riꞌ man nquitakej tüj cꞌa que xe ri Dios y ri Jesucristo ri Ajaf ri yecꞌo pa kaviꞌ.
\p
\v 5 Y vocomi ninjoꞌ cꞌa nincꞌuxlaꞌaj chive ri xbün ri Dios ojer can. Rix ivetaman que ri Ajaf Dios xerelesaj-pe ri israelitas chupan ri ruchꞌulef Egipto. Y tok ye colotajnük chic pe, yecꞌo ri man xetaken tüj chic rutzij, romariꞌ xeruqꞌuis.
\v 6 Y quiriꞌ chukaꞌ xbün ri Dios quiqꞌuin ri ángeles ri man xkaꞌ tüj chic chiquivüch ri apeꞌ ye ruyoꞌon-vi y xa xquiyaꞌ can ri samaj ri ruyoꞌon pa quikꞌaꞌ y xeꞌel-pe pa cacho chilaꞌ chicaj. Rijaꞌ xeruyaꞌ chupan ri lugar richin pokonül, ri apeꞌ ruyon kꞌekuꞌn cꞌo. Chiriꞌ ye yacül-vi chi jumul. Coyoben ri kꞌij tok nban juzgar pa quiviꞌ.
\v 7 Y quiriꞌ chukaꞌ xbün cheque ri ojer tak vinük ri xecꞌujeꞌ pa tinamit Sodoma y Gomorra y chukaꞌ cheque ri vinük ri xecꞌujeꞌ pa tak tinamit ri yecꞌo-apu chiquinakaj. Ri vinük reꞌ xemacun chi achiꞌaꞌ chi ixokiꞌ, xquicanolaꞌ cꞌa quiꞌ richin xemacun. Xcꞌo-vi cꞌa ruviꞌ ri itzel ri xequibanalaꞌ. Roma ri achiꞌaꞌ man ja tüj chic xequijoꞌ ri ixokiꞌ, xa quiqꞌuin chic achiꞌaꞌ xquiyojlo-quiꞌ. Y ri Dios xeruqꞌuis riqꞌuin kꞌakꞌ. Y riqꞌuin riꞌ nketamaj que achique na vinük ri nucꞌuaj jun itzel cꞌaslen nbe pa kꞌakꞌ. Y ri kꞌakꞌ riꞌ man nchup tüj.
\p
\v 8 Y stapeꞌ (aunque) ri achiꞌaꞌ ri nyeyoꞌon ri tijonic man ketzij tüj, quetaman ri xbün ri Dios cheque ri man nquitakej tüj tzij, rijeꞌ man ncajoꞌ tüj nquitakej ronojel reꞌ. Xa quicꞌuan jun itzel cꞌaslen, cachiꞌel ri xquibün ri ojer tak vinük, juis itzel xquibün. Ye nacanük riqꞌuin ri quinojibül. Man nyetaken tüj tzij. Xa nquibij tzij chiquij ri cꞌo juis quikꞌij.
\v 9 Ri achiꞌaꞌ cꞌa reꞌ man nquibün tüj cachiꞌel ri nimalüj ángel Miguel ri rucꞌuan ri chꞌaka chic ángeles. Rijaꞌ man riqꞌuin juis ruchukꞌaꞌ y cꞌo chukaꞌ rukꞌij chiquivüch ri chꞌaka chic ángeles, man cꞌa xcꞌo tüj ruviꞌ ri xbij chin ri itzel-vinük tok xquibün oyoval pariꞌ ri ruchꞌacul ri Moisés. Rijaꞌ man cachiꞌel tüj cꞌa ri achiꞌaꞌ ri quitzekleben itzel tak tijonic. Ri nimalüj ángel Miguel xaxe cꞌa xbij: Ja ri Ajaf Dios etamayon achique nbün chave, xbij chin.
\v 10 Pero ri achiꞌaꞌ ri man ketzij tüj ri quitijonic nquiyaꞌ, hasta ri naꞌoj ri man kꞌaxnük tüj cheque, itzel nquibij chirij. Ye cachiꞌel cꞌa chico, roma man nyenucun tüj jabel. Y roma cꞌa riꞌ, cꞌa pa castigo nyebeka-vi.
\p
\v 11 Y juyaꞌ quivüch ri achiꞌaꞌ riꞌ, roma xa cachiꞌel ri itzel cꞌaslen ri xucꞌuaj ri achi rubiniꞌan Caín ojer can, ja chukaꞌ riꞌ ri quicꞌuan rijeꞌ. Y chukaꞌ nquibün cachiꞌel xbün ri achi rubiniꞌan Balaam, ri ojer can. Man ncajoꞌ tüj nquitakej rutzij ri Dios roma ncajoꞌ nquichꞌüc tumin. Y ri achiꞌaꞌ riꞌ nquibün chukaꞌ cachiꞌel xbün ri jun achi Coré ojer can. Rijeꞌ nquipaba-quiꞌ, y roma ri nyebanun riꞌ rijeꞌ cꞌa pa castigo nyebeka-vi.
\v 12 Ri achiꞌaꞌ riꞌ nkꞌalajin-vi que itzel ri nyebanun, roma tok rix nimol-iviꞌ riqꞌuin ronojel ivánima que nijo-iviꞌ y junan nibün jun vaꞌin, ri achiꞌaꞌ riꞌ nquiyaꞌ iqꞌuix roma ri nyebanun. Pero rijeꞌ man nyeqꞌuix tüj nyecꞌuje-apu iviqꞌuin. Xaxe rijeꞌ ri nquinuc-ka-quiꞌ. Xa ye cachiꞌel ri sutzꞌ ri nyekꞌalajin que ye richin job, pero xa man quiriꞌ tüj, y chukaꞌ ye ucꞌuan roma cakikꞌ. Xa ye cachiꞌel chakiꞌj tak cheꞌ ri man nquiyaꞌ tüj quivüch. Xa ye cachiꞌel cheꞌ ri ye cꞌuktajnük chic e. Man nquiyaꞌ tüj chic quivüch roma xa ye camnük chic.
\v 13 Y nyekꞌalajin-vi ri nyequibanalaꞌ ri achiꞌaꞌ riꞌ, nyebanun ri juis qꞌuixaj qꞌuin. Xa ye cachiꞌel jun yaꞌ ri juis nsilon. Nbolkoꞌt y nvokon ruviꞌ. Ye cachiꞌel chukaꞌ chꞌumilaꞌ ri ye elenük chic e chupan ri quibey. Rijeꞌ xa ye oyoben chic roma ri lugar ri kꞌekuꞌn-kꞌekuꞌn, ri apeꞌ nyebecꞌuje-vi pa castigo ri xa man jun bey nqꞌuis.
\p
\v 14 Y pa quiviꞌ cꞌa chukaꞌ ri achiꞌaꞌ quereꞌ, cꞌo cꞌa chꞌaka chic ri ye tzijon can. Ri jun cꞌa ri biyon can achique nquicꞌulachij ri achiꞌaꞌ quereꞌ, ja ri Enoc. Y ri Enoc reꞌ jun cꞌa ruxquin-rumam can ri Adán, ri xalüx chiquicojol ri ruvukuꞌ (séptimo) familia can chirij pe ri Adán. Ri Enoc cꞌa reꞌ rubin can: Tivacꞌaxaj cꞌa, que ri Ajaf Dios npuꞌu ye rachibilan-pe juis ye qꞌuiy ri lokꞌolüj tak ru-ángeles,
\v 15 richin nbün juzgar pa quiviꞌ conojel, y richin nuyaꞌ castigo pa quiviꞌ ri vinük ri man quicꞌuan tüj ri cꞌaslen ri nkaꞌ chuvüch ri Dios. Xa quicꞌuan jun itzel cꞌaslen. Y nyequibilaꞌ pokon tak tzij chirij ri Dios. Ye aj-maquiꞌ vi. Quiriꞌ xbij ri Enoc.
\v 16 Quereꞌ nquicꞌulachij ri achiꞌaꞌ ri man ja tüj ri ketzij ri nquicut, que nyexebexot cꞌa chirij ronojel, man jun bey cꞌa nquicot ta cánima riqꞌuin ri achique quibanic. Xaxe ri itzel ri nkaꞌ chiquivüch. Rijeꞌ nyequibilaꞌ cꞌa chukaꞌ tzij richin nquinimirsaj-quiꞌ, y richin chukaꞌ nyequinimirsaj chꞌaka chic vinük, xaxe roma ri cꞌo quitzꞌeton-apu quiqꞌuin.
\s Ri nuchilabej ri Judas cheque ri quitaken ri Jesús
\p
\v 17 Jacꞌa rix hermanos ri juis nyixinjoꞌ, man timestaj ri bin coma ri ru-apóstoles ri Kajaf Jesucristo pa quiviꞌ ri vinük riꞌ. Quibin chic cꞌa chive ri nyebanatüj.
\v 18 Rijeꞌ xquibij que chupan ri ruqꞌuisbül tiempo nyepuꞌu vinük ri nquitzeꞌej ri nbij ri rutzij ri Dios, y xe ri itzel ri nkaꞌ chiquivüch.
\v 19 Y ja vinük reꞌ ri nyebanun cheque ri hermanos que nquijachala-quiꞌ. Ye richin vi ri ruchꞌulef. Man cꞌo tüj ri Lokꞌolüj Espíritu quiqꞌuin.
\p
\v 20 Jacꞌa rix hermanos ri jabel nyixinjoꞌ, tiya-vi ivánima riqꞌuin ri lokꞌolüj rutzij ri Dios ri itaken. Tibanaꞌ orar. Y tok nibün orar, tiyaꞌ kꞌij chin ri Lokꞌolüj Espíritu que cꞌo nuyaꞌ pa tak ivánima.
\v 21 Quixcꞌujeꞌ cꞌa chupan ri ronojel ránima ri Dios nkurujoꞌ. Y tivoyobej cꞌa apu ri kꞌij tok ri Kajaf Jesucristo nujoyovaj cꞌa ivüch y nuyaꞌ ri icꞌaslen man nqꞌuis tüj.
\p
\v 22 Y rix tikꞌalajrisaj cꞌa chiquivüch ri vinük ri caꞌiꞌ cánima banun riqꞌuin ri ketzij.
\v 23 Ncꞌatzin cꞌa que nyeꞌicol ri vinük chuvüch ri kꞌakꞌ. Y chukaꞌ ncꞌatzin que rix nijoyovaj quivüch ri chꞌaka chic. Pero chukaꞌ ncꞌatzin que tichajij-iviꞌ rix, richin man nyixtzak ta. Itzel cꞌa titzꞌetaꞌ ri quimac, cachiꞌel nitzꞌet jun tziük ri juis tzꞌil.
\s Ri ruqꞌuisbül tak tzij
\p
\v 24 Y ri ka-Dios juis rukꞌij, y ntiquer nkuruchajij richin man nkutzak pa mac. Ntiquer-vi cꞌa nkuruchajij richin que manak kamac tok nkujapon riqꞌuin, y nquicot-vi ri kánima tok nkujapon riqꞌuin.
\v 25 Xe cꞌa rijaꞌ ri Dios Etamanel, y ja chukaꞌ rijaꞌ ri Kacolonel. Y xe ta cꞌa rijaꞌ ri ncꞌulun rukꞌij, y xe ta chukaꞌ rijaꞌ ri ncꞌulun ri autoridad y ri uchukꞌaꞌ, vocomi y chi jumul. Quiriꞌ ta cꞌa.
