\id REV
\h Apocalipsis
\toc1 Apocalipsis
\mt1 Apocalipsis
\mt2 Lo Que Ti Yac Is San Juan Jesucristoꞌis
\c 1
\p
\v 1 Lo que ti maṉba tuc pronto, Diosis yac is Jesucristo, y Jesucristoꞌis vaꞌcø yac isindziꞌyajqueꞌt ñuꞌcscuy maṉbase tucnømi pronto. Y Cristoꞌis cyøꞌvej angeles vaꞌcø chaꞌmaṉvajcaꞌyøjtzi jujche maṉbase tucnømi. Øjchøṉ Juan Jesucristoꞌis ñuꞌcscuy.
\v 2 Øtz ndzaꞌmbøjtzi viyuṉsye ø ⁿisupø y ø manumbø, porque maꞌnøjtzi Diosis ꞌyote y maꞌnøjtzi Jesucristoꞌis chamuse y jetse ṉgotestigosajpøjtzi.
\p
\v 3 Viyuṉsye contento tzøꞌyajpa tyuꞌñajpapøꞌis yøṉ tzaꞌmaṉvajcocuy y viyuṉsye contento tzøꞌyajqueꞌtpa myañajpapøꞌis y vyaꞌṉjamyajpapøꞌis ti ijtu jachøꞌyuse yøṉ totocøsi. Porque nøm tyomeꞌaj maṉbapø tyuqui.
\s Juaꞌnis jyajyayaj vyaꞌṉjamyajpaꞌis Jesús cuꞌyay nivoya tuꞌmyajpamø
\p
\v 4 Øjchøn Juan nøꞌmø ⁿjajyayaj vyaꞌṉjamyajpaꞌis Jesús cuꞌyay nivoya tuꞌmyajpamø Asia nasis cyoꞌjajmbaꞌcsyeꞌṉomo. Oꞌnømbyøjtzi ndø Comi Dios vaꞌcø mi ṉgyotzoṉdamø y vaꞌcø mi yac ijtam contento jeꞌis y jeꞌis cuꞌyapyø Espirituꞌis y Jesucristoꞌis. Ndø Comi Dios ijtu yøti, y viꞌnapø horaꞌomo o iti, y maṉba mini. Diosis cuꞌyapyø Espiritu, mismo ñeꞌc Diosis ꞌyaṉguiꞌmguy pyoꞌcscucyøꞌmø ityaju.
\v 5 Y Jesucristoꞌis viyuṉ dzamba ti nø myusu, y jet más coviꞌnajøpø que jiꞌn mumu visaꞌyajupø. Y nascøstaꞌmbø aṉguiꞌmyajpaꞌis cyoviꞌnajøtaꞌm Jesucristoꞌis tø sundamu y tø yac yajatyam ndø coja ñeꞌ ñøꞌpinjiꞌṉ.
\v 6 Y tø yac aṉguiꞌmdamu y tø yac paneꞌajtamu vaꞌcø ndø tzøctam paneꞌajcuy Jyata Dioscøꞌmø. Por eso hay que vaꞌcø ndø vøcotzøctam Jesucristo y jeꞌis vøjø vaꞌcø ñøꞌit aṉguiꞌmguy mumu jamacøtoya. Amén.
\p
\v 7 Tzøctam cuenda que Cristo maṉba mini oꞌnaꞌomo, y mumu pøꞌnis maṉba isyaje. Hasta vyojchajupøꞌis maṉba isyaje. Y ijnømuse nascøs mumu pøꞌnis maṉba vyoꞌayaje. Jøꞌø, jetse vøj vaꞌcø tyucø. Amén.
\p
\v 8 “Como viꞌṉapø letra Ase, jetse øtz viꞌna o iti, y como zetajiꞌṉ tucpa mumu letra, jetse øtz maꞌṉbø yac tucpøꞌ auṉque tiyø”. Jetse ndø Comi Diosis chamba. Ndø Comi Dios it yøti, o it viꞌna, y maṉba minqueꞌte; y mumu tiyø muspa chøcø.
\s Møjaꞌṉombø Cristoꞌis yac is vyin Juan
\p
\v 9 Øjchøṉ Juan mijchøṉ ndø andzitaꞌm. Parejo ndø istamba toya, porque ndø vaꞌṉjamdamba Jesucristo y jetse parejo tø ijtamba Jesucristoꞌis ꞌyaṉguiꞌmguꞌyomo, y jetsetiqueꞌt parejo ndø nømaṉdamba pasencia Jesusjiꞌṉ. Pues øtz ijtunaꞌṉ mar cucnasomo. Cucnasis ñøyi Patmos. Porque øtz ndzaꞌmaṉvacpa aṉcø Diosis ꞌyote y øtz ṉgotzamba ancø Jesucristo, por eso cotyajøjtzi jic cucnasomo como presoꞌomse.
\v 10 Domingo jamaꞌomo, ndø Comiꞌis jyamaꞌomo, jeꞌis ꞌYespirituꞌis yac isøjtzi milagrovini ti sunba yac isø. Y maꞌnøjtzi ø ⁿjøsaṉgøꞌmø pømipø ote, como muꞌcuy ꞌyaꞌṉøpyase, jetse aꞌṉøyu.
\v 11 Nømnaꞌṉ ñømu:
\p ―Como vinbø letra A, y cøyajcøyombø letra Z, jetse øtz viꞌna o iti y øtz último maṉba iti. Jayø libroꞌomo nø mi ⁿisuse. Y mitz cøꞌvej libro cuꞌyay nivoya tuꞌmyajpamø vyaꞌṉjamyajpapøꞌis Jesús Asia nasis cyojajmbaꞌcsyeꞌṉomo. Cøꞌveja tuꞌmyajpamø cuꞌyaco cumguꞌyom ñøyiꞌajyajupøꞌis Efeso, Esmirna, Pérgamo, Tiatira, Sardis, Filadelfia y Laodicea.
\p
\v 12 Cuando jetse maꞌnø nø oꞌnøtyøju, quenvituꞌøjtzi vaꞌcø ⁿis iꞌis nø oꞌnøyu. Y cuando quenvituꞌøjtzi, ⁿisøjtzi cuꞌyay noꞌa poꞌcscuy orotaꞌmbø.
\v 13 Y cuꞌyapyø noꞌa poꞌcscuy cucmø ⁿisøjtzi tum pøn, mumu Pøꞌnis Tyøvøse quenbapø. Pøji tucu myejsu hasta cyosocøꞌmseꞌṉombø. Y oropø cinturoṉjiꞌṉ vajtupø cyucpajcøsi.
\v 14 Y cyopajcombø vyay popo como borrego pøcse, como nievese. Y vyitøm como juctyøc søꞌṉbase.
\v 15 Y cyoso tzapas søꞌṉbanaꞌṉ como cøpoṉupø tøꞌngusye, como tøꞌṉguy nømdøc ñøpujtøjupø juctyøjcomo. Y ꞌyote vøti pømi nøꞌse aꞌṉøpya.
\v 16 Chøꞌnaṉgøꞌomo choꞌṉajpanaꞌṉ cuꞌyay matza. Y ꞌyaṉnaꞌcomo nømnaꞌṉ pyujtu metzaṉ vinbø espada. Y vyinaca quivaṉ søꞌṉbanaꞌṉ como paṉguc jamase.
\p
\v 17 Cuando ⁿisøjtzi, quejcu øjtzi cyosocøꞌmø y caꞌuse tzøꞌyøjtzi. Jeꞌis cyot chøꞌnaṉgø øtzcøsi, y nøjaꞌyøjtzi:
\p ―U ñaꞌtze, øjchøṉ vin ijtupø, y último ijtupø.
\v 18 Øtz quenbatøc, aunque tumnac o caꞌe, y yøti quenbatiꞌtzi para mumu jamacøtoya. Øtz nøꞌijtø aṉguiꞌmguy caꞌyajupø ityajpamø i putpa, i tøjcøpya.
\v 19 Entonces jachøꞌyø ose mi ⁿisi, y jachøꞌcyeꞌta nø mi ⁿisuse yøti, y maṉbapøtøc mi ⁿisi, jet jachøꞌcyeꞌtati.
\v 20 Maꞌṉba ndzaꞌmaṉvac tiyø jicø cuꞌyapyø matza ndzoꞌṉbøjtzi ø ndzøꞌnaꞌṉ ṉgøꞌjiꞌṉ y tiyete jicø cuꞌyapyø noꞌa poꞌcscuy orotaꞌmbø; como it cuꞌyaj matza, jetse it cuyay chaꞌmaṉvacyajpapøꞌis ote vaꞌṉjajmocuy tøvø cuꞌyay nivoya tuꞌmyajpamø. Y como it cuꞌyay noꞌa poꞌcscuy, jetse itqueꞌt cuꞌyay nivoya tuꞌmyajpapø vyaꞌṉjamyajpa ancø Dios.
\c 2
\s Yac mus Cristoꞌis jujche ityajpa vaꞌṉjajmocuy tøvø cuyay nivoya tuꞌmyajpamø Jujche jyachøꞌyuse Efeso cumguꞌyomo tuꞌmyajpapø
\p
\v 1 ”Jajyay Efeso cumguꞌyomo nø cyoquenupøꞌis vaꞌṉjajmocuy tøvø yøcse jayø: “Jic pøn nø choꞌṉajupøꞌis chøꞌnaṉgøꞌomo cuꞌyay matza y vitpapø cuꞌyay oropø noꞌa poꞌcscuy cucmø, yøcse mi ñøjandyamba jiꞌquis:
\v 2 Lo que mumu mi ndzøctambase, muspøjtzi. Øtz muspøjtzi que pømi mi ⁿyostamba, y mi mbyasenciataꞌmbøte, y yatzipø pøn jiꞌn mi yac it mijtzomdaꞌm, y mi ndzøjquistamuꞌam a prueba pøn nømyajpapø, øtz apostoles chøṉø, y jiꞌndyet jicø, y mi ndziꞌtamuꞌam cuenta que suchajpapøtite.
\v 3 Mi mbyasenciaꞌajcujiꞌṉdaꞌm mi ndondamuꞌam toya, y vøti mi yostam øtzcøtoya, y ja mi myoñchiꞌajtamø.
\v 4 Jetse vøꞌmømbyøjtzi ti mi ndzøctambase, pero jiꞌnø vøꞌmøyi oꞌca jiꞌnam mi syuꞌnotyame como mi syuꞌnotyamuse viꞌna.
\v 5 Por eso jajmutzøctam jujche mi ndzøctamuse viꞌna; quipsvituꞌtamø y tzøctam mi ndzøctamuse viꞌna. Oꞌca jiꞌn mi ṉguipsvituꞌtame, maꞌṉbø mi ngømindame jøꞌnø y maṉba mi yajandyam mi nduꞌmgutyaꞌm oꞌca jiꞌn mi nquiꞌpsvituꞌtame.
\v 6 Pero veneꞌṉomo mi ndzøctamba vøjø, porque jiꞌn mi sun mi istandoꞌa yatzitaꞌmbø tiyø chøcyajpase nicolaíta pøꞌnistaꞌm. Jetsetaꞌmbø tiyø ni øtz jiꞌndi sun ⁿisqueꞌta.
\v 7 It mi ṉgojitaꞌm; cømaꞌnøtyam Espiritu Santoꞌis ti mi nchajmatyamba mi vyaꞌṉjajmondyambapøꞌis. Øꞌca mi ndondamba vaꞌcø mi nøṉguiptam yatziꞌajcuy, maꞌṉbø mi ṉguꞌjtam tøm vaꞌcø mi ngyendamø, porque it cuy jetse tøꞌmajpapø Diosis vøjpø itcuꞌyomo”.
\s Jujche jyajyayuse Esmirna cumguꞌyom tuꞌmyajpapø
\p
\v 8 ”Jajyay Esmirna cumguꞌyombø nø cyoquenupøꞌis vaꞌṉjajmocuy tøvø, yøcse jayø: “Øjchø vin ijtu y øtz yac tucpøꞌpa aunque tiyø. Øtz o caꞌe, pero yøti quenbatiꞌtzi. Yøꞌcse mi ndzajmapyøjtzi:
\v 9 Øtz muspøjtzi jujche mi ndzøctambase. Muspøjtzi jujche mi ndyoyaꞌistambase y jujche mi mbyobretaꞌm. Pero mi ringutaꞌmbøtite porque mi vaꞌṉjamdamba Dios. Y muspøjtzi jujche mi ṉgyøꞌoꞌnøtyamba nømyajpapøꞌis que Israel pøndaꞌmete, pero jiꞌndyet jictaꞌm, sino que tuꞌmyajpa vaꞌcø chøjcayaj Satanasis syunbase.
\v 10 U ñaꞌtztam je toya maṉbapø mi istame. Pues viyuṉse veneꞌaṉbøn mijtzomdaꞌmbø maṉba yac somyajtøji yatziꞌajcuꞌis vaꞌcø mi nchøjquistandøjø. Y maṉba mi ndyoyaꞌistam majcay jama. Pero vaꞌṉjamdam vøjø aunque mi yaj caꞌtandøjø, y øtz maꞌṉba mi ndziꞌtam quenguy como tyonbapøꞌis møtzi yac mesyajpa corona tzøqui.
\v 11 It mi ṉgoji, cømaꞌnøtyamyø Espiritu Santoꞌis ti mi nchajmatyamba mi vyaꞌṉjajmondyambapøꞌis. Oꞌca mi ndondamba, jiꞌn ma mi ṉgyaꞌtame myenaꞌcomo”.
\s Jujche jyajyayuse Pérgamo cumguꞌyom tuꞌmyajpapø
\p
\v 12 (Entonces Cristoꞌis nøjacyeꞌt øjtzi:)
\p ―Jajyay Pérgamo cumguꞌyombø nø cyoquenupøꞌis vaꞌṉjajmocuy tøvø, yøcse jayø: “Øjchø nøꞌijtupø espada mejtzaṉ vinbø. Yøcse mi ndzajmapyøjtzi:
\v 13 Muspøjtzi mumu mi ndzøctambase, y muspøjtzi que Satanás anguiꞌmbamø mi ⁿijtamu. Pero mi ndø vaꞌṉjamdamba vaꞌcø mi yostam øtzjiꞌṉ. Y ja mi ñømø que jiꞌn mi ndø comusi jic jamaꞌomo aunque yaj caꞌtøj Antipas. Antipasis viyuṉdzamu que vaꞌṉjamba øjtzi, por jetcøtoya yaj caꞌtøju mijtzomdaꞌm jiṉø ijtumø Satanás.
\v 14 Pero veneꞌcsyeꞌṉomo jiꞌnø vøꞌmøyi mi ndzøctambase, porque ijtu mijtzomdaꞌm vyaꞌṉjajmayajpapøꞌis Balaaꞌmis ꞌyaṉmaꞌyocuy. Yaꞌmøc je Balaaꞌmis yach aṉguiꞌm Balac vaꞌcø yaj cojapaꞌtyaj Israel pøndaꞌm. Yac viꞌcyaj sis yaj caꞌyajupø comi chøquicøtoya, y yach aṉguiꞌmyaju vaꞌcø myøtzi nøꞌityaj yomo.
\v 15 Jetsetiqueꞌt it mijtzomdaꞌm vyaꞌṉjajmayajpapøꞌis  nicolaíta pøꞌnis ꞌyaṉmaꞌyocuy, y jetsepø aṉmaꞌyocuy  jiꞌn ø vøꞌmøꞌi.
\v 16 Jetcøtoya quiꞌpsvituꞌtamø. Oca jiꞌn mi ṉguipsvituꞌtame, maꞌṉba mi ṉgømindam pronto y jetsetaꞌmbø maꞌṉba nøṉguipyaje ø aṉnaꞌṉgom putpapø espadajiꞌṉ.
\v 17 It mi ṉgoji, cømaꞌnøtyam Espiritu Santoꞌis ti mi nchajmatyamba mi vyaꞌṉjajmondyambapøꞌis. Oꞌca mi ndondamba, maꞌṉbø mi ṉguꞌjtziꞌtam Diosis cyøvøꞌnupø cuꞌtcuy mi espiritucøtoya, y maꞌṉbø mi ndziꞌtam popo tzaꞌ, y tzaꞌcøs maṉba it jachøꞌyupø jomepø nøyi. Ni iꞌis jiꞌn ma mus ti nøyi tzaꞌcøs ijtu, naꞌs pyøjcupøꞌis je tzaꞌ, jeꞌisti maṉba musi ti nøyi ijtu”.
\s Jujche jyajyayuse Tiatira cumguꞌyom tuꞌmyajpapø
\p
\v 18 (Entonces Cristoꞌis nøjacyeꞌt øjtzi:)
\p ―Jajyacyeꞌt Tiatira cumguꞌyombø nø cyoquenupøꞌis vaꞌṉjajmocuy tøvø yøcse jayø: “Øjchø Diosis ꞌYune; øtz it ø vindøm como juctyøc søꞌṉgøse y it ø ngoso søꞌṉsøꞌṉnepyapø como cømejupø tøꞌṉgusye. Yøcse mi ndzajmapyøjtzi:
\v 19 Øtz muspøjtzi mi ndzøctambase, muspøjtzi jujche mi syuꞌnotyamba, jujche mi ndzøctamba nuꞌcsocuy, jujche mi vyaꞌṉjajmondyamba, jujche ijtuse mi mbasenciaꞌajcuytaꞌm. Y muspøjtzi que yøti mas nø mi ⁿyostamu que viꞌnase.
\v 20 Pero it mi ndzøctambase que jiꞌn ø vøꞌmøy jetse. Porque mi ndziꞌtam lugar je yomo Jezabel vaꞌcø ꞌyaṉmaꞌyoya y vaꞌcø ꞌyaṉgømaꞌcøjayaj ø nuꞌcscuy. Ñøjayajpa vaꞌcø vyaꞌṉjamyaj lo que jiꞌndyet Dios como si fuera tum pøꞌnis ñøꞌityaj møtzi yomo lo que jiꞌndyet ñeꞌ yomo, y vaꞌcø vyiꞌcyaj comi chøquicøtoya yaj caꞌtøjupøꞌis syis. Y ñeꞌc nømba que tzaꞌmaṉvajcopyapø yomote.
\v 21 Øtz ⁿjoꞌcpanaꞌṉtzi vaꞌcø quiꞌpsvitu je yomoꞌis, vaꞌcø jana chøc jetsepø yatzitzocoꞌyajcuy. Pero ja syun quiꞌpsvituꞌø.
\v 22 Por eso øtz maꞌṉbø yaj caꞌeꞌajø vaꞌcø ṉgot ønguꞌyomo y jetjiꞌṉ chøcyajpapøꞌis yatzitzocoꞌyajcuy vøti maꞌṉbø yac toyaꞌisyajqueꞌte oꞌca jiꞌn quiꞌpsvituꞌyaje y oꞌca jiꞌn chacyaj jetsepø tzøqui.
\v 23 Øtz maꞌṉbø yaj caꞌyaje vyaꞌṉjajmayajpapøꞌis je yomoꞌis ꞌyaṉmaꞌyocuy como ꞌyunese. Entonces mumu vaꞌṉjajmocuy tøvøꞌis maṉba myusyaje que øtz ngomusapyøjtzi mumu pøꞌnis chocoy y quiꞌpsocuy. Y mitztaꞌm tumdum pøn jujche mi ndzøctamuse nascøsi, jetse maꞌṉbø mi ndziꞌtame mi ṉgoyoja.
\v 24 Pero mi eyandaꞌmbøꞌis Tiatira cumguꞌyom mi ⁿijtamupøꞌis ja mi mbøjcøchoṉdamø je yach aṉmaꞌyocuy, ja mi aṉmandyamø lo que eyataꞌmbøꞌis ñøjayajpapø Satanasis myøjaꞌṉombø musocuy. Nø mi nøjandyamu que jiꞌn ma mi ndzajmatyame eyapø tiyø vaꞌcø mi ndzøctamø.
\v 25 Na más mi nchajmatyandøjuse viꞌna: seguitzøctamø vaꞌcø mi ndzøctam møꞌchøqui hasta que miꞌnbøjtzi.
\v 26 Oꞌca mi ndondamba, oꞌca mi ndzøctamba øtz sunbase hasta que yajnømbaꞌcsyeꞌṉomo, entonces øtz maꞌṉba mi yac aṉguiꞌmdame aunque jutpø pøꞌnomo.
\v 27 Maṉba mi aṉguiꞌmdam aunque jutpø cumguꞌyomo møjaꞌṉombø aṉguiꞌmgujiꞌṉ. Jujche ndø nacs vendeꞌṉbase nas tzica tøꞌṉgupyø nacsocujiꞌṉ, y nas chicaꞌis ni ti jiꞌn mus chøcø; jetse ni iꞌis jiꞌn mus ma mi yaꞌinduc mi aṉguiꞌmguy. Jetsepø aṉguiꞌmguy tziꞌqueꞌt øjtzi ndø Jandaꞌis.
\v 28 Y maꞌṉba mi yac ijtam Cristojiꞌṉ. Como namdzu quiꞌmbapø møjapø matzase, jetse Cristoqueꞌt.
\v 29 It mi ṉgoji, cømaꞌnøtyamø ti mi nchajmatyamba Espiritu Santoꞌis mitz mi vyaꞌṉjajmondyambapøꞌis”.
\c 3
\s Jujche jyajyayu Sardis cumguꞌyom tuꞌmyajpapø
\p
\v 1 (Entonces nøjacyeꞌt øjtzi Cristoꞌis:)
\p ―Jajyacyeꞌta Sardis cumguꞌyombø nø cyoquenupøꞌis vaꞌṉjajmocuy tøvø; yøcse jajyayø: “Øjchøṉ nø ijtupøꞌis cuꞌyapyø Espiritu Diosis ñe y cuꞌyapyø matza. Yøcse mi ndzajmatyaꞌmbøjtzi: Øtz muspøjtzi mi ndzøctambase. Øtz muspøjtzi que mi ñchamdandøjpa que mi ngyendambati, pero ø mbartecøsi mi ṉgyaꞌtamuꞌam.
\v 2 Coquendam cuenta mumuticøsi, porque ijtutøc venetaꞌmbø ø aṉmaꞌyoṉguy mi ndzøctambatøc pero que tal de repente maṉba mi ndzactame, y hay que vaꞌcø mi syeguitzøctam vøjø jetsetaꞌmbø aṉmaꞌyocuy. Porque oꞌca jiꞌn mi ndzøctam jetse, maṉba yajoctuqui vøjpø tiyø. Porque ⁿisøjtzi que Diosis vyiꞌnaṉdøjqui jiꞌn mi ndzøctam taꞌnupø Diosis syunbase.
\v 3 Jajmutzøctamø ti mi ñchajmatandøjuse y mi mandamuse, y seguitzøctamø y quiꞌpsvituꞌtamø. Oꞌca jiꞌn mi ṉgoquendame, øtz maꞌṉbø nuꞌc mitzcøꞌmdaꞌm nuꞌmbase, y jiꞌn ma mi mustame ti hora miꞌnbøjtzi.
\v 4 Pero ijtu mijtzomdaꞌm metzcuy tuꞌcaṉbøn ja itøꞌis cyoja. Como tum tucu ja yuꞌcøyøpø, jetsepø pøn ja ꞌyuꞌcøyajøpø cyojapit. Jetsepø pøn maṉba vityaj øtzjiꞌṉ popo tucu mesupø, muspa vityaj øtzjꞌṉ porque vøjtaꞌmbø pønete.
\v 5 Oꞌca mi ndondamba, maṉba mi mestam popo tucu. Y øtz jiꞌnø ma mi jaṉgaꞌaytam mi nøyi libroꞌomo lo que jutipøꞌomo it jachøꞌyajupø ñøyicøsi i maṉba queñaje, y øtz maꞌṉba ndzam ndø Jandaꞌis vyiꞌnaṉdøjqui y jeꞌis ꞌyangelesis vyiꞌnaṉdøjquitaꞌm que mitztaꞌm ø mi neꞌndaꞌm.
\v 6 It mi ṉgoji, cømaꞌnøytyam ti mi nchajmatyamba Espiritu Santoꞌis mitz mi vaꞌṉjajmondyambapøꞌis”.
\s Jujche jyajyayuse Filadelfia cumguꞌyombø tuꞌmyajupø
\p
\v 7 (Entonces øtz nøjacyeꞌt ndø Comiꞌis:)
\p ―Jajyacyeꞌta Filadelfia cumguꞌyombø nø cyoquenupøꞌis vaꞌṉjajmocuy tøvø. Yøꞌcse jajyayø: “Øjchøṉ viyuṉsyepø Diosis cyømasaꞌnøyupø pøn. Øtz nøꞌijtay como si fuera Davijdis llave. Øtz muspa yac tøjcøy i suꞌnbø yac tøjcøyi. Cuando øtz aṉvacpa aṉdyuṉ, ni iꞌis jiꞌn mus ꞌyaṉgaꞌmø. Y cuando øtz aṉgaꞌmbøjtzi, ni iꞌis jiꞌn mus ꞌyaṉvacø. Øtz ma mi ndzajmatyam yøꞌcse:
\v 8 Øtz muspøjtzi mi ndzøctambase. Tzøctam cuenda que øtz mi aṉvajcatyam aṉdyuṉ, y ni iꞌis jiꞌn mus mi ꞌyaṉgaꞌmatyamø. Pues aunque usti it mi mbømitaꞌm, pero mi ndø vaꞌṉjajmatyamu ø onde, ja mi ñømø que jiꞌn mi ndø vaꞌṉjajme.
\v 9 Pues yøti it tuꞌmyajpapø vaꞌcø chøcyaj Satanasis syunbase. Nømyajpa que Israel pøndamete, pero jiꞌndyet jicø, suchajpapøtite. Jejtaꞌm øtz maꞌṉbø ⁿvejayaje vaꞌcø min cyujneyajø mi viꞌnaꞌṉdøjquitaꞌm vaꞌcø myusyajø que øtz mi sundamba vøti.
\v 10 Porque mi ndondamu toyapøjcuꞌyomo como mi aṉguiꞌmdamuse øjtzi, jetcøtoya øtz maꞌṉbø mi ṉgotzoṉdame cuando nuꞌcpa hora vaꞌcø chøjquisyajtøj toyapit mumu nascøstaꞌmbø pøn.
\v 11 Yøti jøꞌnøti øtz ma mini, jujche mi ijtamuse mi aṉguiꞌmdamuse øjtzi, jetse seguitzøctamø, ni iꞌis vaꞌcø jana mi mbyøjcatyamø vøjpø ti manbapø mi ñchiꞌtandøji. Como tyonbapøꞌis møtzi tziꞌtøjpase corona, jetse maṉba mi nchiꞌtandøj vøjpø tiyø.
\v 12 Oꞌca mi ndondamba, maꞌṉbø mi yac tzøꞌytam como noꞌtze comse tzajpombø Diosis myasandøjcomo. Nunca jiꞌn ma mi mbyujtame. Y mitzcøsi maꞌṉba ⁿjaꞌyøjaye ndø Janda Diosis ñøyi, y Diosis cyumguꞌis ñøyi. Diosis cyumguꞌis ñøyi, jomepø Jerusalén. Je jomepø Jerusalén gumguy Diosis maṉba yac møꞌni. Tzajpomo maṉba tzuꞌṉi maṉba møꞌni nascøsi. Y maꞌṉbø jaꞌyøjacyeꞌt jomepø ø nøyi mitzcøstaꞌm.
\v 13 It mi ṉgoji, cømaꞌnøtyamø Espiritu Santoꞌis ti nø ñchajmatyam mijtzi mi vaꞌṉjajmoṉguy tøvøꞌis”.
\s Jujche jyajyay Laodicea cumguꞌyom tuꞌmyajupø
\p
\v 14 (Ndø Comiꞌis nøjacyeꞌt øjtzi:)
\p ―Jajyacyeꞌta Laodicea cumguꞌyombø nø cuendatzøjcupøꞌis vaꞌṉjajmocuy tøvø. Yøꞌcse jajyayø: “Øtz viyuṉdzambapø chøṉø. Øtz ṉgotestigosajpøjtzi. Øtz viyuṉbø tiyø ngøyindzaꞌmbøjtzi. Øtz aṉguiꞌmbøjtzi Diosis chøjcupø ticøsi. Yøꞌcse mi ndzajmatyaꞌmbøjtzi:
\v 15 Øtz muspøjtzi mi ndzøctambase. Como yoꞌc nøꞌse que jiꞌn ñutzi ni jiꞌn myame, jetse mitz ni jiꞌn mi jajmbøꞌtame mi vaꞌṉjajmoṉguy, pero ni jiꞌn mi vaꞌjajmondyame vøjø. Jetse mi medio vaꞌṉjamdambati. Øtz sunꞌbøjtzi vaꞌcø mi it o como mamba nøꞌse, o como nutzpa nøꞌse.
\v 16 Pero como yoꞌc nøꞌ ndø muꞌmbøꞌpase, jetse ya mero maṉba mi macpøꞌtame, porque mi ndø medio vaꞌṉjamdambati. Aunque jiꞌn mi jajmbøꞌ mi vaꞌṉjajmonguy, pero ni jiꞌn mi ndumøtzocoy mi ndø vaꞌṉjajmdame.
\v 17 Pues yøcse mitz ñømdamba: Øtz ricupø chønø, øtz nøꞌijtamu mumu tiyø. Jiꞌn ø tzøjcatam falta ni tiꞌis porque it ø ndumin. Jetse mi ñømdamba, pero jiꞌn mi mustame oꞌca yacsyu mi ijtamu, ja mi nøꞌijtam ni tiyø como øtz sunbase, mi mbyobretaꞌmete, y mi ñdyoꞌtitaꞌmbøte, y como ja ijtamøse mi nducu mi ñchaꞌajcuy chøctamba.
\v 18 Por eso mi ṉgonsejatzøctaꞌmbøjtzi vaꞌcø mi jundyam øtzcøs viyuṉsyepø oro poṉvøjøtzøctøjupø vaꞌcø mi riṉguꞌajtamø ø neꞌjiꞌṉ, y vaꞌcø mi jundyam øtzcøs tucu popopø vaꞌcø mi mestamø, y maṉba mi isindziꞌtam jujche vaꞌcø mi ijtamø vaꞌcø jana mi ndzaꞌajcu tziꞌtam mi ⁿvin como ja itøse mi nducu. Cømaꞌnøjatyam ø onde vaꞌcø mi musotamø como si fuera mi ndzoꞌyøtyamuse mi vindøm vitøm dzojiꞌṉ vaꞌcø syøꞌṉdam mi vindøm.
\v 19 Ø une sunbapøꞌtzi, como jyataꞌis ñacspase ꞌyune cuando jiꞌn ꞌyotemane, jetze mi ojnambyøjtzi y mi yac toyaꞌispøjtzi. Por eso cotziṉiꞌajtamø vaꞌcø mi ndzøctam øtz sunbase y quiꞌpsvitutamø.
\v 20 Tzøjcatyam cuenta que como si fuera aṉdyuṉgøꞌm teꞌnøjtzi y nø ṉgocs aṉdyuṉ. Oꞌca mi ndø majnatyamba ø onde y mi ndø aṉvajcatyamba aṉdyuṉ, maꞌṉbø tøjcøy vaꞌcø it mitzjiꞌṉdaꞌm, y parejo maṉba tø cuꞌtaṉbactame, jetse suꞌnbø tøjcøy mi ndzocoꞌyomdaꞌm.
\v 21 Oꞌca mi ndondamba, maṉba mi yac poꞌcstam tumøꞌom øtzjiꞌṉ, parejo maṉba tø møjaꞌṉ aṉguiꞌmdame, igual como øtz ndoꞌnøjtzi y øtz poꞌcspa ndø Jandajiꞌṉ y parejo aṉguiꞌdaꞌmbøjtzi jetjiꞌṉ.
\v 22 Mitz it mi ṉgoji, cømaꞌnøtyamø Espiritu Santoꞌis ti mi ñchajmatyamba mijtzi mi vaꞌṉjamdambapøꞌis Cristo”.
\c 4
\s Tzajpombøꞌis myøjaꞌngotzøcyajpa Dios
\p
\v 1 Jøsiꞌcam o ⁿaꞌme y ⁿisø tzajpombø aṉdyuṉ aṉvajcupø. Y mismo je øte manumbøꞌtzi viꞌna como muꞌcusye, jet  mangueꞌtutiꞌtzi. Oꞌnøtyøjøjtzi nøjmaꞌyøjtzi:
\p ―Min yøꞌc møji, maꞌṉbø mi isindzi jujche pyenate vaꞌcø tucnøm jetse jøsiꞌcam.
\p
\v 2 Y misma hora nuꞌc øtzcøsi Espiritu Santo myusocujiꞌn y isaꞌyøjtzi aṉguiꞌmbaꞌis pyoꞌcscuy tzajpomo, y aṉguiꞌmbaꞌis pyoꞌcscuꞌyom poꞌcs pønse quenbapø.
\v 3 Como caro coyojapø namchaꞌse quenbapø y søꞌṉbapø, jetsenaꞌn quenba pøn pøꞌcsupø aṉguiꞌmbaꞌis pyoꞌcscuꞌyomo. Søꞌṉba como namchaꞌse ñøyipøꞌis jaspe y cornalina. Y juṉgøvijtzis itcøvituꞌ pøꞌcscuy, y juṉgøvitz como tzujtzi søꞌṉbapø namchaꞌse jetse quenba.
\v 4 Y aṉguiꞌmbaꞌis pyoꞌcscuy itcøvituꞌyaj veinticuatro poꞌcscuꞌis, y poꞌcscuꞌyomo poꞌcsyaj veinticuatro tzambøn, cøyin popo tucu myesyaju, y myesyaj orotaꞌmbø corona cyopajcøstaꞌm.
\v 5 Y aṉguiꞌmbaꞌis pyoꞌcscuꞌyomo rayu neꞌmase pujtu y jetse aꞌṉøyu y jetse pømi onu. Y cuꞌyay it antorcha nø ñemupø poꞌcscucyøꞌmø, y jetømete Diosis Espiritu cuꞌyapyø.
\v 6 Y aṉguiꞌmbaꞌis pyoꞌcscuꞌis vyiꞌnomo ijtunaꞌṉ como marsepø suñi popo como møja vigruse quenbapø.
\p Y cujcomo ꞌyaṉdeꞌñaj poꞌcscuy macsycupø copøꞌnis, vitøm vitømbø vyingøsi y ꞌyucaꞌomo.
\v 7 Y tum copøn caṉse quenbapø, y metzaꞌombø vacas unese quenbapø, tuꞌcaꞌyombøꞌis pøn vinaca ñøꞌijtu. Y masycuꞌyombø nø syitijtupø møja tajpise quenbapø.
\v 8 Y tumdum copøꞌnis ijtunaꞌṉ tujtay syaj, y syajcøs vøti it vyitøm vingøsi y jojmo, y chujiꞌṉ jamajiꞌṉ vejyajpa, nunca jiꞌn vøṉneyaje. Nømyajpa:
\q Mayaꞌaṉsye masanbøte y vøjpøte ndø Comi Dios,
\q Muspapøꞌis chøc mumu tiyø.
\q Viꞌna ijtupø, yøti ijtupø y maṉbapø mini.
\p
\v 9 Y jej copøꞌnis myøjaꞌṉgotzøcyajpa Dios y cyønaꞌtzøyajpa y ñøjayajpa: “Yøscøtoya Dios aṉguiꞌmbaꞌis pyoꞌcscuyom poꞌcsupø, mumu jamacøtoya quenbapø”.
\v 10 Y cada vez que jetse chøcyajpa, entonces veinticuatro tzambøn japquecyajpa aṉguiꞌmbaꞌis pyocscuꞌyom poꞌcsupøꞌis vyiꞌnaṉdøjqui; y cyønaꞌtzøyajpa mumu jamacøtoya quenbapø Dios. Y poꞌcscu vyiꞌnaṉdøjqui cyojtayajpa cyorona, y nømyajpa:
\q
\v 11 Mitz ⁿvyøjcoꞌnipøte y por eso vøjø vaꞌcø mi ⁿvyøṉgotzøctøjø, vaꞌcø mi ṉgyønaꞌtzøtyøjø, y vaꞌcø mi myøjaꞌṉ aṉguiꞌmø;
\q porque mitz mi ⁿjomec mumu tiyø. Mumu tiyø mi ⁿjomejcu, y por eso mumu ti ijtu mi suꞌnocupit.
\c 5
\s Muspa ꞌyaṉvaꞌc libru Jesucristoꞌis
\p
\v 1 Entonces poꞌcscuꞌyom poꞌcsupøꞌis chøꞌnaṉ gøꞌomo ⁿisø  queteꞌupø toto tuꞌmaṉ duꞌmaṉ cøjaꞌyøyupø y cuꞌyay ñøꞌit  sello totoꞌis.
\v 2 Y ⁿisø tum pømiꞌøyupø angeles y pømi nømnaꞌṉ vyejpøꞌu je  angeles nø ñømu:
\p ―¿Jut ndø paꞌtpa más vøjpø muspaꞌis chitzpøꞌ sello vaꞌcø ꞌyaṉvac libro?
\p
\v 3 Pero ni ja itønaꞌṉ tzapcøsi, ni nascøsi, ni nascøcøꞌyi vøjpø pøn muspaꞌis ꞌyaṉvac libro, ni ja itønaꞌṉ muspapøꞌis tyuꞌnø.
\v 4 Y øtz voꞌiꞌnøjtzi porque ja pyaꞌtøj ni jutipø vøjpø pøn muspapøꞌis ꞌyaṉvac libro, muspaꞌis tyuꞌnø, ni ja pyaꞌtøj muspaꞌis ꞌyaꞌmø.
\v 5 Entonces nøjaꞌyøjtzi tum tzambøꞌnis:
\p ―U vyoꞌe, cøqueꞌnøyø. Yøꞌc it Jesús, más pømiꞌøyupø que menos møjacaṉ, yaꞌmøcpø pøn Judaꞌis chacyajupø ꞌyuneꞌom pøꞌnajupø, y yaꞌmøcpø aṉguiꞌmba Davijdis chacyajupø ꞌyuneꞌombøte. Jeꞌis tyonu y por eso muspa ꞌyaṉvac libro y muspa chijchaj cuꞌyapyø sello librocøsi.
\p
\v 6 Entonces aṉguiꞌmbaꞌis pyocscucyøꞌmo ⁿisø Borrego teꞌnupø, y tyeꞌṉgøvituꞌyaj Borrego macsycupyø copøꞌnis y vienticuatro tzambøꞌnis, y je Borrego yaj caꞌtøjuse quenba y cuꞌyay it vyaja y cuꞌyay it vyitøm. Y vyitøm cuꞌyapyø Espiritute Diosis ñe cøꞌvejyajtøjupø mumu nasindumø.
\v 7 Min je Borrego, pyøc libro chøꞌnaṉgøꞌjiꞌṉ choꞌṉajupø poꞌcsupøꞌis aṉguiꞌmbaꞌis pyoꞌcscucyøsi.
\v 8 Cuando jeꞌis choꞌṉuꞌc libro, entonces macsycupø copøn y veinticuatro tzambønjiꞌṉ cutcøneꞌcyaju Borregoꞌis vyiꞌnaṉdøjqui. Tumdumbøꞌis ñøꞌit tzaꞌyøyu música ñøyipøꞌis arpa, y orotaꞌmbø pomo chica tasyajupø pomojiꞌṉ, y je pomo como si fuera vaꞌṉjajmoyajpapø pønis ꞌyoracionete.
\v 9 Y nømnaꞌṉ vyañaj jomepø vane nømbapø:
\q Como mitz vøjpø mi mbyønete, muspa mi ndzoꞌṉaj libro y muspa mi ndzijchaj syello.
\q Porque mitz o mi ⁿyaj caꞌtøji, y mi nøꞌmbinjiꞌṉ mi ⁿjyuyaj pøn para Dios.
\q Mi ⁿjyuyaj mijtzi aunque jujtaꞌmbø pøn eyataꞌm eyataꞌm oñajpapø, neꞌneꞌco cumgutyaꞌmbø, y eyataꞌmbø aṉguiꞌmbacøꞌmø.
\q
\v 10 Mi ndø yac aṉguiꞌmdamu y mi ndø yac paneꞌajtamu ndø Janda Dioscøtoya,
\q y maꞌṉbø aṉguiꞌmdam nascøsi.
\p
\v 11 Entonces o ⁿaꞌme y sone angelesis ꞌyote ⁿmajnaꞌyøjtzi. Sone angelesis tyeꞌngøvituꞌyaju poꞌcscuy y copøndaꞌm y tzambøndaꞌm. Y vøti ijtunaꞌṉ angeles por millones, jiꞌṉdø maṉgotejtame vaꞌcø ndø mayndamø.
\v 12 Y pømi vejyaju vøti angeles, nømyaju:
\q Vøjcoꞌnipøte je Borrego oyupø yaj caꞌtøji.
\q Vøj vaꞌcø ndø møjaꞌṉomgotzøctamø y it vøti ricuꞌajcuy, vøti it quiꞌpsocuy, vøti it pyømiꞌajcuy, y vøj jetse.
\q Vøj vaꞌcø ndø cønaꞌtzøyø, vøj vaꞌcø ndø møjaꞌṉoꞌmgotzøcø, vøj vaꞌcø ndø vøṉgotzøcø.
\p
\v 13 Y también maꞌnøjtzi nø vyejupø mumu Diosis chøjcupø yosaṉ, mumu jutipø, que sea tzapcøstaꞌmbø, que sea nascøstaꞌmbø, que sea nasacøꞌmdaꞌmbø, que sea majromdaꞌmbø, mumu jutpø Diosis chøjcupø maꞌnøjtzi nø ñømupø:
\q Aṉguiꞌmba poꞌcscuꞌyom poꞌcspapø parejo Borregojiꞌṉ
\q hay que vaꞌcø ndø vøṉgotzøctamø, vaꞌcø ndø cønaꞌtzøtyamø, vaꞌcø ndø møjaꞌṉomgotzøctamø, vaꞌcø ndø mbømicotzøctamø mumu jamacøtoya.
\q
\v 14 Y macscupø copøn nømyaju:
\p ―¡Vøjti jetse vaꞌcø ndø vøṉgotzøctam jicø!
\q Y veinticuatro tzambøn japquecyaju y cyønaꞌtzøꞌoyaju.
\c 6
\s Chijchaj cuꞌyaꞌy sello
\p
\v 1 Y ⁿisøjtzi cuando Borregoꞌis chitzcajpøꞌ vinbø sello y macscuy it je copøn maꞌnøjtzi tum jet veju como rayu aꞌṉøpyase, nømu:
\p ―¡Minø, cøqueꞌnøyø!
\p
\v 2 Y cøqueꞌnøyøjtzi y ⁿisø tum popo caballo, y poꞌcsupøꞌis choꞌṉajunaꞌṉ tøpcuy, y tziꞌtøj corona como tziꞌtøjpase tyonbaꞌis møtzi. Y maṉu vaꞌcø quipø y vaꞌcø tyon quipcuy.
\p
\v 3 Entonces Borregoꞌis chitzcajpøꞌqueꞌtu metzaꞌombø sello, y maꞌnøjtzi que metzaꞌombø copøn nømu:
\p ―¡Minø, cøqueꞌnøyø!
\p
\v 4 Y pujtu eyapø caballo tzapaspø. Y pyoꞌcsupø pønis ñøꞌit aṉguiꞌmguy vaꞌcø ñøtzoꞌtz quipcuy nascøsi vaꞌcø jana ijnøm vøjø, vaꞌcø na yaj caꞌyajtøjø, y tziꞌtøju møjapø espada.
\p
\v 5 Y entonces chitzcajpøꞌqueꞌt Borregoꞌis tuꞌcaꞌyombø sello y maꞌnøjtzi tuꞌcaꞌyombø copøn nø ñømu:
\p ―¡Minø, cøqueꞌnøyø!
\q Ṉgøqueꞌnøyøjtzi y ⁿisø yøcpø caballo y caballo poꞌcsupøꞌis chøꞌṉaju libra tzima.
\v 6 Y maꞌnø ote macsycupø copøꞌnis cyucmø nø ñømupø:
\p ―Tum kilopø trigo tum jama coyosaꞌomo, y tuꞌcay kilopø cuꞌjtøjpapø cebada tum jama coyosaꞌomo. Y ni u mi ⁿyac tocoy ni aceite ni vino.
\p
\v 7 Cuando Borregoꞌis chitzcajpøꞌqueꞌt macsycuꞌyombø sello, maꞌnøjtzi macsycuꞌyombø copøn nø ñømupø:
\p ―¡Minø, cøqueꞌnøyø!
\p
\v 8 Y ṉgøqueꞌnøyøjtzi y ⁿisø puꞌchøpø caballo. Y caballocøsi poꞌcsupø ñøjayajpapøte yaj caꞌopyapø, y jeꞌis jyøsmø min aṉguiꞌmbapø ityajumø caꞌyajupø. Y tziꞌtøj jet aṉguiꞌmguy cucveꞌne co cucveꞌnepø cumguꞌyomo, jiṉ vaꞌcø yaj caꞌoya espadajiꞌṉ; maṉba yuꞌcaꞌyaje, maṉba oscaꞌyaje, y nascøspø yaj caꞌoyajpapø copøꞌnis maṉba yaj caꞌyaje.
\p
\v 9 Entonces cuando Borregoꞌis chitzcajpøꞌqueꞌt mosapyø sello, ⁿisøjtzi tzajpombø altar, y altarcøꞌmø ⁿisø yaj caꞌyajtøjupøꞌis ꞌyespiritu, lo que yaj caꞌyajtøju porque chaꞌmaṉvacyajpa aṉcø Diosis ꞌyote, que jet vyaꞌṉjamyajpa, jetcøtoya yaj caꞌyajtøju.
\v 10 Pømi vejyaj jeꞌis ꞌyespiritu:
\p ―Ø mi Ṉgomi Dios, mitz ⁿmyasanbøte. Viyuṉbø ti mi ndzamba y mi ndzøcpa ti mi ndzamba. ¿A ver hasta jujchøc mi ndø ndzøjcapya justiciaꞌajcuy vaꞌcø mi ṉgastigatzøjcay nascøs ityajupø yac jøꞌtayajupøꞌis ø nøꞌmbin?
\p
\v 11 Y tziꞌyajtøj popo tucu y nøjayajtøju vaꞌcø jyoꞌcyajøtøc usyaṉ orana. Porque maṉbatøc yaj caꞌyajtøjqueꞌte eyataꞌmbø vaꞌṉjajmocuy tøvø yosyajpapø Cristocøꞌmø, como neꞌc yaj caꞌyajtøjuse. Y cuando yaj caꞌpøꞌyajtøjuꞌcam, jicsyeꞌc maṉba tzøjcayajtøj justiciaꞌajcuy.
\p
\v 12 Y ⁿisøjtzi cuando Borregoꞌis chitzcajpøꞌqueꞌt tujtaꞌyombø sello. Y entonces jicsyeꞌc cøt pømipø nasamicscø y jama yøcvituꞌu como yøc tucu mestøjpase cuando caꞌnømba, y nøꞌpindzapasaj poya.
\v 13 Y yojyaj matza, tzipotmøꞌnmøꞌneyaju nascøsi. Como cøṉgocøjtupø higo cuꞌis tyøm quecpase nasomo cuando pømipø savaꞌis yac micspa cuy, jetse matza quecyaju.
\v 14 Y tzuꞌṉu tzap, como toto queteꞌtøjpase, jetse tyujcu, y mumu cotzøc y mumu cucnas cotmaṉdøj emøc.
\v 15 Y mumu nascøstaꞌmbø aṉguiꞌmyajpapøꞌis myeꞌchaj cotzøc aṉdyuṉ, myeꞌchaj møjapø tzaꞌ cotzøjcomo, jen ꞌyaṉgøvøꞌñaj vyin. Jetseti chøcyaj myøjaꞌṉomdaꞌmbø pøꞌnis, y ricutaꞌmbø pøꞌnis, y soldado coviꞌnajøꞌistaꞌm y aṉguiꞌmyajpapøꞌis y mumu tzøsiꞌistaꞌm y mumu libretaꞌmbøꞌis muspapø yosyaj jut ñeꞌc sunba yosyajø, mumu jetsetaꞌmbø ꞌyaṉgøvøꞌñajqueꞌt vyin cotzøc andyuꞌṉomo, y møjapø tzaꞌcøꞌmø.
\v 16 Y ñøjayaj cotzøc y møjapø tzaꞌ:
\p ―Tø juꞌmgøpajcøtyamø, y tø aṉgøvøꞌndamø vaꞌcø jana istamø jic poꞌcsupøꞌis aṉguimbaꞌis pyoꞌcscucøsi, y vaꞌcø jana castigatzøctam Borregoꞌis.
\p
\v 17 Porque nuꞌcuꞌam møjaꞌṉombø jama vaꞌcø cyastigatzøc ijtuꞌis cyoja Diosis y Byorregoꞌis, y ni i jiꞌn mus ma teꞌnapac Diosis vyiꞌnaṉdøjqui.
\c 7
\s Israel pøn cøpiṉyajtøjupø
\p
\v 1 Jøsiꞌcam ⁿisqueꞌt øjtzi macscuy angeles teꞌñajupø macsyaṉguin nascøsi. Jeꞌis yaꞌinducyaj aunque jut tzuꞌṉbapø sava yøqui jeni popyapø nasvindumø vaꞌcø jana poy ni ti sava; ni nascøsi, y ni majromo, y ni cuy vaꞌcø jana yac micsø.
\v 2 Y ⁿisøjtzi eyapø angeles jama quiꞌmgucøsi minu. Jeꞌis ñømin quenbapø Diosis syello vaꞌcø syeñaꞌøyaj Diosis cyumgupyøn. Je angeles pømi vyejayaj macsupyø angeles aṉguiꞌmguꞌyøyupø vaꞌcø yacsutzøcyaj nas y mar, ñøjayaju:
\p
\v 3 ―Uy yacsutzøctam ni nas ni mar ni cuy mientras que ja syeñaꞌøtyaꞌmøjtzi vinbactzaꞌcøsi mumu pøn yosayajpapøꞌis ndø Janda Dios.
\p
\v 4 Y maꞌnøjtzi jujche mayajtøj pøn señaꞌøyajupøꞌam, ciento cuarenta y cuatro mil ñøꞌijtayajupøꞌis Diosis syeña entre doce Israejlis ꞌyuneꞌis ꞌyune vøtiꞌajyajupø.
\v 5 Syeñaꞌøyajtøju doce mil Judaꞌis ꞌyune, doce mil Rubeꞌnis ꞌyune, doce mil Gajdis ꞌyune,
\v 6 doce mil Asejris ꞌyune, doce mil Neftaliꞌis ꞌyune, doce mil Manasesis ꞌyune,
\v 7 doce mil Simeoꞌnis ꞌyune, doce mil Leviꞌis ꞌyune, doce mil Isacajris ꞌyune,
\v 8 doce mil Zabuloꞌnis ꞌyune, doce mil Joseꞌis ꞌyune, doce mil Benjamiꞌnis ꞌyunetaꞌm.
\s Sujpopotaꞌmbøꞌis tyucu
\p
\v 9 Y jøsiꞌcam ⁿisøjtzi jen tuꞌmyaj vøtipøn, mayaꞌcuse tuꞌmyajupø como yuꞌtzise mumu nasvindumøtaꞌmbø, mumu jutpø anguiꞌmbacøꞌmø tzuꞌṉyajupø, mumu jujchepø tømbuꞌomdaꞌmbø, aunque jutpø cumguꞌyomdaꞌmbø, mumu jutipø oteꞌomo oñajpapø, aunque jut tzuꞌṉyajupø. Mumu nømnaꞌṉ teꞌñaj aṉguiꞌmguy pocscuꞌis vyiꞌnaṉdøjqui y Borrego Jesucristoꞌis vyiꞌnaṉdøjqui. Cøyin popo tucu myesyajupø, y palmaꞌay choꞌṉajyajupø.
\v 10 Ityajuse pøn pømi vejaṉgøtyaju, nømyaju:
\q Ndø Janda Dios aṉguiꞌmgu poꞌcscuꞌyom poꞌcsupø y Borrego,
\q jeꞌis tø yaj cotzocyajpa.
\v 11 Y mumu angelesis tyeꞌngøvituꞌyaju aṉguiꞌmba poꞌcscuy, y tzambøndaꞌm, y macsycuy copøn. Y japquecyaj nasomo aṉguiꞌmba poꞌcscuꞌis vyiꞌnaṉdøjqui y cyønaꞌtzøyaj Dios.
\v 12 Nømyaju:
\q ¡Amén! Ndø vajnatyaꞌi, ndø møjaꞌṉgotzøctaꞌi ndø Ṉgomi Dios, porque quiꞌpsocuꞌyøyupøte.
\q Ndø nøjandyaꞌi yøscøtoya, ndø vøṉgotzøctaꞌi, porque vøti it myusocuy y vøti it pyømi.
\q Jetse ndø vøngotzøctaꞌi ndø Comi Dios mumu jamacøtoya. Amén.
\p
\v 13 Entonces tum tzambøꞌnis aṉgøvaꞌcøjtzi:
\p ―¿Itaꞌmete je popo tucu myesyajupøꞌis y jujtaꞌmbø pønete?
\p
\v 14 Y ⁿnøjmaꞌyøjtzi:
\p ―Señor, saber que jujtaꞌmbø pønete, pero mitz mi muspati.
\q Y jeꞌis nøjmaꞌyøjtzi:
\p ―Jetømete oyuꞌis isyaj je møjaꞌṉ doyaꞌiscuy. Cheꞌyaj tyucu y suñi yaj cøvajcøyaju, yac popoꞌajyaju Borregoꞌis ñøꞌpiꞌnis.
\v 15 Por eso ityaj yøti Diosis ꞌyaṉguiꞌmguy poꞌcscuꞌis vyiꞌnaṉdøjqui, Diosis myasandøjcomo chuꞌjiꞌṉ jamajiꞌṉ yosayajpa. Y poꞌcscuꞌyom poꞌscupø ndø Comi Dios maṉba it jeꞌtomdaꞌm vaꞌcø cuendatzøcyajø.
\v 16 Ni jiꞌn ma toyaꞌisyaj ni oseꞌis, ni yoꞌctøtzøꞌis, ni jiꞌn ma pyoṉyaj jamaꞌis, ni jiꞌn ma myolestatzøcyaj niṉgøꞌis.
\v 17 Porque poꞌcscuꞌyom ijtupø Borregoꞌis maṉba cyoqueñaje y maṉba ñømaṉyaje vyombamø nøꞌ. Je nøꞌ vaꞌcø ndø toꞌṉa, tø quenba mumu jamacøtoya. Y Diosis maṉba myocpøꞌjayaj mumu vyitøm nøꞌ.
\c 8
\s Cuꞌyapyø syello y oropø pomo joꞌcøcuy
\p
\v 1 Entonces cuando chitzcajpøꞌjacyeꞌt cuꞌyapyø sello Borregoꞌis, vøṉgøneꞌcnømu tzajpomo como media oraseꞌṉomo.
\v 2 Y ⁿisøjtzi mismo cuꞌyay angeles Diosis vyiꞌnaṉdøjqui teꞌñajupø como ⁿisuse viꞌna, y tziꞌyajtøj cuꞌyay muꞌcuy.
\v 3 Y min eyapø angeles, min teꞌn altarcøꞌmø y ñøꞌijtunaꞌṉ cyøꞌomo oropø pomo joꞌcøcuy y tziꞌtøj vøti pomo vaꞌcø cyøjoꞌcøy Dios, vaꞌcø yaj quiꞌm jocojiꞌṉ mumu vaꞌṉjajmoyajpapø pøꞌnis ꞌyoracion, vaꞌcø jyoꞌcøy oropø altarcøsi aṉguiꞌmba pocscucøꞌmø ijtupø.
\v 4 Y angelesis cyøꞌom ijtu pomo chica, y jeꞌtom jyoꞌcøy pomo, y tumø quiꞌm joco vaꞌṉjajmopyapø pøꞌnis oracionjiꞌṉ nuꞌc Diosmø.
\v 5 Entonces angelesis chøcøteꞌn pomo chica y jyojøytasu altarcøs ijtupø juꞌyijiꞌṉ y nasom pyatzmøꞌnu y jicsyeꞌc cøtyaj aꞌṉøcø, jititcø, neꞌmgø, y micscø.
\s Muꞌyaj angeles
\p
\v 6 Y cuꞌyatyaꞌmbø angeles ñøꞌityajupøꞌis tumdum muꞌcuy cyomequeꞌajyaj vaꞌcø maṉ myuꞌyajø.
\p
\v 7 Y vinbø angeles muꞌu y jicsyeꞌcti patzmøꞌndøj nasomo tzatuj y juctyøc mojtupø nøꞌpinjiꞌṉ y tome cucveꞌne nas poṉbøꞌu y cuy jetsetiqueꞌt tome cucveꞌne poṉbøꞌqueꞌtuti, y mumu tzuch muꞌc jetseti poṉbøqueꞌtuti.
\p
\v 8 Entonces metzcuꞌyombø angeles muꞌu, y patzmøꞌndøj majromo como møja cotzøcsepø nø ñemupø y tome cucveꞌne mar nøꞌpinvituꞌu.
\v 9 Lo que ityajupø majromo casi cucveꞌne caꞌyaju, y casi cucveꞌne barco yajyaju.
\p
\v 10 Entonces tuꞌcaꞌyombø angeles muꞌu y quec møja matza tzajpom tzuꞌṉu nø ñemupø como puchtucu noꞌase, y quejcu casi cucveꞌne møjanøꞌomo y vyombamø nøꞌ.
\v 11 Y matzaꞌis ñøyi tacaꞌyajcuy, y casi cucveꞌne nøꞌ tacaꞌyaju. Y vøti pøꞌnis tyoꞌṉyaj tacañøꞌ y caꞌyaju.
\p
\v 12 Y macsycuꞌyombø angeles muꞌu, y jama tome cucveꞌne yacsutzøctøju, ja syøꞌṉø, y poya jetsetiqueꞌt tome cucveꞌne  yacsutzøctøju, y jetsetiqueꞌt matza tome cucveꞌne  yacsutzøcyajtøju, por eso casi cucveꞌne ja syøꞌṉyajø.  Jetse jamaꞌom ja syøꞌṉnømø casi tome cucjama, jetseti tzuꞌi ja syøꞌṉnøṉgueꞌtati tome cuctzuꞌomsyeꞌṉomgueꞌt.
\p
\v 13 Entonces  ṉgøqueꞌnøyøjtzi y maꞌnø møja tajpi nø syitijtu tzapcøtøjcøꞌmø,  y vej pømi, nømu:
\p ―¡Ay! ¡Lastima! ¡Nascøs ityajupøꞌis maṉba isyaj toya cuando muꞌyajpa tuꞌcay aṉgeles maṉbapøtøc muꞌyaje!
\c 9
\p
\v 1 Entonces mosaꞌyombø angeles muꞌu y ⁿisø tum matza tzajpom tzuꞌṉupø y quec nasomo. Je matza yatzipø angeleseti y je angeles tziꞌtøj llave vaꞌcø ꞌyaṉvac møja tzatøc naꞌnchaṉ jøṉupø.
\v 2 Y cuando ꞌyaṉvac jøṉupø tzatøc, put joco como vøti juctyøc joꞌcøpyase. Y piꞌtzøꞌajṉømu, jama jiꞌnam omba søꞌṉi tzatøjcom pujtupø jocoꞌis.
\v 3 Y jocoꞌomo putyaj aju quecyaj nasom. Y ijtunaꞌṉ aṉguiꞌmguy vaꞌcø chøcyajø como cacveꞌis chøcyajpase.
\v 4 Y aṉguiꞌmyajtøju vaꞌcø jana yacsutzøcyaj nascøspø muꞌc, ni ti jana yacsutzøc tzujtzitaꞌmbø, ni cuy. Solamente vaꞌcø yacsutzøcyaj pøn ja ityajøꞌis Diosis syeña vinbactzaꞌcøsi.
\v 5 Jet na más vaꞌcø yac toyaꞌisyajø mosay poya, vaꞌcø jana yaj caꞌyajø. Yac toyaꞌisyaju como cacveꞌis tø cøꞌspase.
\v 6 Y je mosay poyaꞌomo, pøꞌnis maṉba syuñaje vaꞌcø cyaꞌyajø, pero ni jujche jiꞌn mus maṉ cyaꞌyajø. Aunque sunba cyaꞌ ñeꞌcø, pero ni jujche cuenta jiꞌn maṉ cyaꞌyaje.
\p
\v 7 Y jujche quenbase quipcu caballo caꞌmøyajtøjupø quipcucøtoya, jetse queñajpapø aju. Y myesyajupø cyopajcøsi, oropø coronase quenba y vyinaca como pøn vinacase queñajpa.
\v 8 Vyay como yomo vasye queñajpa y tyøtz caꞌṉatøtzetaꞌmbø.
\v 9 Y tøꞌṉguy myesyajuse queñajpa cyucpajcøsi y aꞌṉøyaj syaj como cuando vøti carreta nø jyøcøꞌyajuse nø pyoyajupø  caballoꞌis quipcuꞌyomo.
\v 10 Y tuꞌtzøyaju como cacvese, tyuꞌtzjiꞌṉ vaꞌcø cyøꞌsyaj pøn vaꞌcø yac toyaꞌisyaj mosay poya.
\v 11 Y ijtu ajuꞌis ꞌyaṉquiꞌmbataꞌm; jøṉupø tzatøjcombø angeles jeꞌis cyoviꞌnajøtaꞌm, y coviꞌnajøꞌis ñøyi Israel pøꞌnis ꞌyoteꞌomo, Abadón; y griego oteꞌomo, Apolión, y ndø ondeꞌomo putpa; yajpapøꞌis aunque tiyø.
\p
\v 12 Jetse viꞌnapø toyaꞌiscuy cøjtuꞌam. Pero matøc itqueꞌt menacna eyapø toyaꞌiscuy.
\p
\v 13 Entonces tujtaꞌyombø angeles muꞌu. Y maꞌnø ote pujtupø oropø altajris myacs aṉguiꞌnis cyucmø Diosis vyiꞌnaṉdøjqui ijtupø altajromo.
\v 14 Y oteꞌis chajmayu tujtaꞌyombø angeles ñøꞌijtuꞌis muꞌcuy y ñøjayu:
\p ―Pucspøꞌyaj macsycupø angeles mocsyajupø møjapø nøꞌaṉvini ñøyipøꞌis Eufrates.
\p
\v 15 Y jetse pucspøꞌyajtøj macsycupø angeles. Je angeles listonaꞌṉ ityaju nømnaꞌṉ ꞌyaṉjoꞌcyaj tiyø oraꞌomo, tiyø jamaꞌomo, tiyø poyaꞌomo, tiyø ameꞌomo maṉba pucspøꞌyajtøji, tome cucveꞌne vaꞌcø yaj caꞌyaj pøn.
\v 16 Y maꞌnøjtzi jujche it soldado caballo poꞌcsyajpapø, y maꞌnøjtzi que docientos millonespøte.
\p
\v 17 Y ⁿisøjtzi jujche queñajpa caballo y jujche queñajpa cyomi, porque jetse yac isø Diosis. Caballo poꞌcsyajpapøꞌis myesyajpanaꞌṉ tøꞌṉguy cyucpajcøsi juctyøcse tzapas queñajpapø y tzuchnamchase tzujtzitaꞌmbø y azufrese puꞌtzøtaꞌmpø. Y caballoꞌis cyopac caꞌṉacopacse queñajpapø. Y put ꞌyaṉnaꞌcomdaꞌm juctyøc, joco, y azufre.
\v 18 Y pyoṉgaꞌyaj cucveneꞌṉomdome pøn caballoꞌis ꞌyaṉnaꞌcom putpapø juctyøjquis y jocoꞌis y azufreꞌis.
\v 19 Porque caballoꞌis ꞌyaṉnaꞌcomo y tyuꞌtzomo putyajpa tijiꞌṉ vaꞌcø yaj caꞌoyajø. Porque caballoꞌis tyuꞌtz tzanse queñajpa, y tumdumbø tyuꞌtzis ityajpa cyopac y jetpit chøcyajpa toya.
\p
\v 20 Pero eyataꞌmbø pøn lo que jetsepø møjaꞌṉ doyaꞌis ja cyaꞌyajøpø, ja syun quiꞌpsvituꞌyajø je pøꞌnis. Ja syun chacyaj yatzipø tiyø como nø chøcyajuse. Ja syun chacyaj yach espiritu vaꞌcø jyana cønaꞌtzøyajø, ni ja syun chacyaj comi chøjqui orotaꞌmbø, platataꞌmbø, tzapas tøꞌṉgutyaꞌmbø, tzaꞌtaꞌmbø, cutyaꞌmbø. Jet seguitzøcyaju vaꞌcø cyønaꞌtzøyajø; aunque jetsepø comi chøqui jiꞌn isoyaje ni jiꞌn myaꞌnoyaje ni jiꞌn vyityaje.
\v 21 Ni ja quiꞌpsvituꞌyajø vaꞌcø chacyaj yaj caꞌocuy, ja syun chacyaj brujoꞌajcuy, y ja syuñ chacyaj møtzi yomo nøꞌitcuy, ja syun chacyaj nuꞌmguy, seguitzøcyaju vaꞌcø jetse chøcyajø.
\c 10
\s Cyøꞌom libro une choꞌṉaj angelesis
\p
\v 1 Y ⁿisøjtzi eyapø angeles pømiꞌøyu nø myøꞌnupø tzajpomo, y myonupø oꞌnaꞌis y juṉgøvitz chøqui itqueꞌtuti cyopajcomo, y søꞌnba vyinaca como jama søꞌṉbase y cyoso como møjapø comse quenba y nø ñemuse quenba.
\v 2 Y choꞌṉaj aṉvajcupø libro une cyøꞌomo. Y chøꞌnaṉ gosojiꞌṉ teꞌn marcøsi y ꞌyaṉña cosojiꞌṉ teꞌn nascøsi.
\v 3 Y vej pømi como vej saꞌmapøꞌpase caṉ. Y cuando vejuꞌcam angeles, como cuꞌyay rayu aꞌṉøpyase jetse andzoṉdøju.
\v 4 Y cuando cuꞌyapyø aꞌṉøcø vyejindzoṉyaju, maṉbanaꞌṉø ⁿjaꞌyøyi ti nø chamupø. Pero maꞌnøjtzi ote tzajpom tzuꞌṉupø nøjayupøꞌstzi:
\p ―U yac mustøj ti chamyaj cuꞌyapyø aꞌṉøcyøꞌis, u jyachøꞌyi.
\p
\v 5 Y jicsyeꞌc angeles lo que ⁿisøjtzi teꞌnupø marcøsi y nascøsi, jeꞌis chøcøteꞌn chøꞌnaṉgøꞌ tzajpomo.
\v 6 Y Dios mumu jamacøtoya quenbapø, chøjcupøꞌis tzap y nas y mar y mumu ti jeꞌtom ityajupø, je Dios chambøjcu como testigos y nømu:
\p ―Jøꞌnøti maṉba tuqui maṉbase tucnømi, jiꞌn ma yaꞌe.
\v 7 Porque it ja myustøjøpøtøc Diosis ñe, pero maṉba mustøji. Pero cuando muꞌtzoꞌtzpa cuꞌyapyø angeles, entonces jetse maṉba tucpøꞌ mumu chajmayajuse ñe Diosis tzaꞌmaṉvajcoyajpapø pøn chøjcayajpapøꞌis ñuꞌcsocuy.
\p
\v 8 Y je ote lo que maꞌnøjtzi tzajpom tzuꞌṉupø, mismo oteꞌis oꞌnøvøjøtzøjqueꞌt øjtzi nøjaꞌyøjtzi:
\p ―Jen it angeles tuꞌmaṉ goso teꞌn marcøsi, y tuꞌmaṉ goso teꞌn nascøsi. Ma pøc jic aṉvajcupø libro une nø choꞌṉajupø angelesis.
\p
\v 9 Entonces tzuꞌṉøjtzi ṉgømaꞌṉøjtzi angeles y ⁿnøjaꞌyøjtzi vaꞌcø tziꞌ libro une. Y jeꞌis nøjaꞌyøjtzi:
\p ―Pøcø y cøꞌsø yøṉ libro une, mi aṉnaꞌṉgomo maṉba mi aṉjajme paꞌac como tzinuse, pero mi ndzococyøsi tacay maṉba mi aṉjajme.
\p
\v 10 Jicsyeꞌøc mbøjcøjtzi libro une angelesis cyøꞌombø, y ngøꞌs øjtzi; y ø aṉnaṉgomo paꞌac aṉjaꞌmøjtzi como tzinuse, pero tacay aṉjaꞌmøjtzi ø ndzocoꞌcyøsi.
\v 11 Y angelesis nøjaꞌyøjtzi:
\p ―Tiene que vaꞌcø mi ndzaꞌmaṉvacvøjøtzøcø sone pøꞌnomdaꞌm, sone cumguꞌyomodaꞌm, y vøti cuentapø oteꞌom oñajpapøꞌomo, y vøti aṉguiꞌmbaꞌis vyiꞌnomdaꞌm ti maṉba tuqui.
\c 11
\s Metzcuy testigosis ti chøcyaju
\p
\v 1 Y tziꞌtøjøjtzi sojcuy como metro y nøjmaꞌyøjtzi:
\p ―Teꞌnchuꞌṉø ma mujcay Diosis myasandøc y altarjiꞌṉ y may je pøn jeꞌtomo cønaꞌtzøꞌyoyajpapø.
\v 2 Pero aꞌṉgomo u mi myujcay syolar, tzac jetse. Porque masandøjquis syolar tzøꞌyu para eyaco cumgutyaꞌmbøcøtoya jiꞌn vyaꞌṉjajmoyajepøcøtoya. Porque jetsetaꞌmbøꞌis maṉba cyøteꞌndeꞌnvøyaje masanbø cumguy Jerusalén cuarenta y dos meses.
\v 3 Y maꞌṉbø ṉgøꞌvej metzcuy ø ndestigos, y maṉba chaꞌmaṉvacyaj ø onde mil docientos sesenta jama, y maṉba myesyaj costalsepø tucu como myesyajpase mayaꞌyajpapøꞌis.
\p
\v 4 Y jujche ijtunaꞌṉ metzcuy olivo cuy y metzcuy noꞌa teꞌñajupø nasacopajquis cyomiꞌis vyiꞌnaṉdøjqui, jetse metzcuy testigos como si fuera olivo cutitqueꞌt y noꞌatitqueꞌt.
\v 5 Y oꞌca aunque iꞌis syunba yacsutzøcyajø metzcuypø testigos, testigosis ꞌyaṉnacaꞌomo putpa juctyøc y pyoṉbøꞌyajpa ꞌyenemigo. Así es que oꞌca aunque iꞌis syunba yacsutzøcyajø, jetse maṉba poṉgaꞌtøji.
\v 6 Yøn testigosis ityaj ꞌyaṉguiꞌmguy vaꞌcø yaꞌinducyaj tuj vaꞌcø jana quec tuj mientras nøm chaꞌmaṉvacyaju. También ityaj ꞌyaṉguiꞌmguy vaꞌcø yac nøꞌpinvitu nøꞌ, y muspa cyøꞌveja aunque juchepø castigo nascøsi jutzønac ñeꞌc syuñajpa.
\v 7 Y cuando chaꞌmaṉvacpøꞌuꞌcam mumu, entonces jøṉupø tzatøjcom tzuꞌṉupø naꞌnchaṉbø copøꞌnis maṉba ñøquipyaje. Copønis maṉba tyone, maṉba yaj caꞌyaje metzcuy testigos.
\v 8 Y yaj caꞌyajtøjupø, maṉba tzøꞌyaj calleꞌomo je møjapø cumguꞌyomo jut oyumø yaj caꞌyaj ndø Comi cruzcøsi. Je cumguy ñøjayajpa Sodoma y Egipto, aunque jiꞌndyet jicø, pero yatzi como jic yatzise.
\v 9 Y aunque iꞌis maṉba isyaj caꞌyajupø tuꞌcay jama cøcuc. Jetse maṉba isyaj aunque jutipø cumguꞌyomdaꞌmbøꞌis, aunque jutipø razaꞌomdaꞌmbøꞌis, aunque jutipø oteꞌom oñajpapøꞌis, aunque jutipø gobiernocøꞌmdaꞌmbø pøꞌnis. Y jiꞌn ma chiꞌyaj licencia vaꞌcø yac nipyajtøjø.
\v 10 Y nascøstaꞌmbø pøꞌnis maṉba cyøcasøyaje porque caꞌyaj je metzcuy testigos, maṉba søṉdzøcyaje, maṉba na chiꞌyajtøj regalo. Porque jic tzaꞌmaṉvajcoyajpapøꞌsnaꞌṉ yac toyaꞌisyaju nascøstaꞌmbø pøn.
\v 11 Y cøjtuꞌcam tuꞌcay jama medio ityajupø caꞌyajupø, Diosis yac tøjcøy jeꞌtomo Espiritu tø tziꞌpapøꞌis quenguy y yac visaꞌyaju y teꞌnchuꞌṉyaju, y isyajupøꞌis naꞌtzcomøꞌñaju.
\v 12 Y metzcuy testigosis myañaj pømipø ote tzajpom minupø nøjmayajtøju:
\p ―Mindam yøꞌc møji.
\p Y quiꞌmyaj oꞌnaꞌom tzapcøsi mientras nømdinaꞌṉ ꞌyaꞌmyajuꞌc ꞌyenemigoꞌis.
\v 13 Y misma hora cøt pømipø nasamicscø y vene cumguꞌyombø tøc juꞌmbøyaju y pøn cuꞌyay mil yaj caꞌyaj nasamicscøꞌis. Y tzøꞌyajupø pøn naꞌtzcomøꞌñaju y myøjaꞌṉomgotzøcyaju tzajpombø Dios.
\p
\v 14 Jetse menajcam cøt toya. Pronto maṉba cøtqueꞌt tuꞌcaꞌyoꞌmajcuy.
\s Cyuꞌyaꞌyombø angeles maṉba muꞌi
\p
\v 15 Entonces cuꞌyaꞌyajcuy angeles muꞌu y pømi vejvejneñøm tzajpomo, nømyaju:
\q Nascøspø ꞌyaṉguiꞌmyajpapøꞌis ꞌyaṉguiꞌmgutyaꞌm pyøjcayajuꞌam yøti ndø Comi Diosis y jeꞌis ꞌYune Cristoꞌis.
\q Y jet maṉba aṉguiꞌmyaje mumu jamacøtoya.
\v 16 Y entonces veinticuatro tzambøn poꞌcsyajupø aṉguiꞌmba poꞌcscuꞌyomo Diosis vyiꞌnaṉdøjqui, mucscøneꞌcyaju hasta nascøsi y cyønaꞌtzøyaj Dios.
\v 17 Nømyaju:
\q Øjtzø mi Ngomi,
\q mi nøjandyaꞌmbøjtzi yøscøtoyaꞌm.
\q Mijtzete Dios, mumu ti muspa mi ndzøcø.
\q Mitz na ijtuti viꞌnacsyeꞌṉomo, y hasta como yøticsyeꞌṉomo mi ⁿijtuti, y maṉba mi mingueꞌte.
\q Porque yøti mi mbøjcøchoṉuꞌam møjaꞌṉombø aṉguiꞌmguy.
\q Y mi aṉguiꞌmdzoꞌtzuꞌam.
\q
\v 18 Y quiꞌsycaꞌyajuꞌam nascøstambø pøn.
\q Pero nuꞌcuꞌam hora vaꞌcø mi ṉguiꞌsycaꞌqueꞌt mijtzi.
\q Y nuꞌcuꞌam hora vaꞌcø mi ṉgomeꞌchaj caꞌyajupø ti o chøcyaje.
\q Y vaꞌcø mi ṉgoyojyaj mi ndzaꞌmaṉvajcoyajpapø mi ⁿyosayajpapøꞌis.
\q Y vaꞌcø mi ṉgoyojyaj vaꞌṉjajmoyajpapø, y mi ṉgønaꞌtzøjayajpapøꞌis mi nøyi, sea møjapø y cheꞌtaꞌmbø.
\q Nuꞌcuꞌam hora vaꞌcø mi yaj caꞌyaj pøn yacsutzøcyajpapøꞌis aunque ti nascøsi.
\p
\v 19 Y entonces ꞌyaṉvactøju Diosis myasandøc tzajpombø, y masandøjcomo quej casya aṉneꞌcupøꞌomo Diosis cyontrato. Jicsyeꞌcti neꞌmnømu, aꞌṉøñømu y jititnømu, y mics nas, y quec pømi tzatuj.
\c 12
\s It yomo y it serpiente
\p
\v 1 Entonces quej mayaꞌaṉbø seña tzajpomo. Ijtu tum yomo jamase søꞌṉba myes tucu y cyosocøꞌm it poya. Y doce myes matza como corona cuenta.
\v 2 Yøṉ yomo jiꞌndyet tyumbø, y veju porque nø tyoyaꞌisu porque maṉba pøꞌnaj ꞌyune.
\v 3 Entonces quej eyapø seña tzajpomo. Tum møjapø serpiente como juctyøcse tzapaspø, ṉguꞌyacopac y majcay vyaja, y cuꞌyapyø cyopajcøsi cuꞌyay corona myesu.
\v 4 Y tyuꞌtzjiꞌṉ jyøcøpøc casi cucveꞌne tzajpombø matza y pyatzmøꞌñaj nascøsi. Entonces serpienteꞌis ꞌyaṉdeꞌṉ yomo maṉbapøꞌis is une. Y tiyø hora pøꞌnajpa ꞌyune maṉbanaꞌṉ vyiꞌjcaꞌmbøꞌjaye.
\v 5 Entonces yomoꞌis is jayaꞌune maṉbaꞌis ꞌyaṉguiꞌmyaj aunque jutpø cumguy naꞌnchaṉbø y pømiꞌøyupø aṉguiꞌmgujiꞌṉ. Pero une jascøtøjcøtyøju y nøquiꞌmdøj Diosmø ijtumø aṉguiꞌmba poꞌcscuy.
\v 6 Y yomo poye maṉu ni i ja itømø, ijtumø itcuy Diosis vyojøtzøjcayupø, jen vaꞌcø pyøꞌnøtyøj mil docientos sesenta jama.
\p
\v 7 Y después quiptzoꞌtznøm tzajpom. Ñøquiptzoꞌtz serpiente Miguejlis ꞌyangelesjiꞌṉ y serpienteꞌis ñøtøjcøyajqueꞌt ñe ꞌyangeles.
\v 8 Pero serpiente ꞌyangelesjiꞌṉ mochquecyaju y yac tzuꞌṉayajtøj lyugar tzajpomo vaꞌcø jana yac tzøꞌyajtøj jeni.
\v 9 Así que jetse tzajpom myacpøꞌtøju vaꞌcø myøꞌn nascøsi je naꞌnchaṉbø serpiente, je yaꞌmøcpø tzan ñøjayajpapø yatziꞌajcuy y Satanás, ꞌyaṉgømaꞌcøyajpapøꞌis mumu nascøstaꞌmbø pon. Pues patzmøꞌñajtøj nascøꞌmø ñeꞌcø y ꞌyangelesjiꞌṉ.
\p
\v 10 Y maꞌnøjtzi pømipø ote tzajpombø. Nømu:
\p ―Yøti jøꞌø, tø yaj cotzoctamuꞌam Diosis, yaj quejuꞌam pyømi, y yaj quejuꞌam ꞌyaṉguiꞌmguy y yaj quejqueꞌtuꞌam ꞌYune Cristoꞌis ꞌyaṉguiꞌmguy. Porque pyatzmøꞌndøjuꞌam Satanás, cyøtzaꞌmøyajpaꞌsnaꞌṉ ndø tøvø. Chujiꞌṉ jamajiꞌṉ cyøtzaꞌmøyajpanaꞌṉ ndø tøvø Diosis vyiꞌnaṉdøjqui.
\v 11 Pero ndø tøvøꞌis tyoñaju, porque Borregoꞌis ñøꞌpin jøꞌtu, jetcøtoya tyoñaj quipcuy ndø tøvøꞌis, ni ti ja mus chøjcayajø Satanasis. Porque cyotestigosajyaj Jesús, y ja tyoyaꞌṉøyaj vyin, ni ja ñaꞌchajø aunque cyaꞌyajø. Por eso tyoñaju.
\v 12 Por eso casøtyam mijtzi ñchajpomdaꞌmbøꞌis. Pero lastima mijtaꞌm nascøꞌm mi ⁿijtamupøꞌis y majrom mi ⁿijtamupøꞌis. Maṉba mi istam møjaꞌṉdoya, porque yatziꞌajcuꞌis mi ṉgyømøꞌndamuꞌam, y nø quiꞌsycaꞌcomøꞌnu porque myuspa que usaṉ orati maṉbatøc it vaꞌcø yosa.
\p
\v 13 Y cuando isu serpienteꞌis que pyatzmøꞌndøj nascøsi,myacjoꞌyu yomo oyuꞌis yac pøꞌnaj jayaꞌune.
\v 14 Y tziꞌtøj yomo metzcuy saj møja tajpiꞌis syajsepø vaꞌcø mus syititmaṉ ja ijnømømø ijtumø lugar vyøjøtzøjcupø, jen vaꞌcø pyøꞌnøtyøjø tuꞌcay ame medio, vaꞌcø jana chøjcay ni tiyø serpienteꞌis.
\v 15 Pero serpienteꞌis yac put nøꞌ vøti ꞌyaṉnaꞌcomo como møjanøꞌse vaꞌcø pyoyaꞌṉøy yomo vaꞌcø yac jøtpøꞌø.
\v 16 Pero nasis cyotzoṉ yomo, porque nas cacsaṉvajcu y jetse vøṉ je møja nøꞌ serpienteꞌis ꞌyaṉnaꞌcom pujtupø.
\v 17 Entonces serpienteꞌis vøti quiꞌsay yomo y maṉ ñøquipay yomoꞌis ꞌyunetaꞌm los que cyømaꞌnøjayajpapøꞌis Diosis ꞌyaṉguiꞌmguy  y cyotestigosajyajpapøꞌis Jesucristo.
\c 13
\s Ijtu metzcuy naꞌchcupyø copøn
\p
\v 1 Entonces teꞌnøjtzi majraṉvini poꞌyoꞌomo. Y ⁿisøjtzi nø pyujtupø majromo copøn cuꞌyay copacpøte y majcay vajapø. Y tumdumbø vyajacøsi ñøꞌit corona, y tumdumbø cyopajcøsi it nøyi yachcøꞌoꞌnøpyapøꞌis Dios.
\v 2 Y je copøn lo que ⁿisupøꞌtzi, møja canse quenba, y cyoso osoꞌis ñeꞌse quenba, y ꞌyaṉnaca tzapas caꞌṉis ꞌyaṉnacase quenba. Y serpienteꞌis chiꞌ je copøn ñeꞌ pyømi y yac poꞌcs ñeꞌ yaṉguiꞌmgu pyoꞌcscuꞌyomo vaꞌcø myøjaꞌṉ aṉguiꞌmø.
\v 3 Y ⁿisøjtzi que copøꞌnis cyopac vøti yaj tumø maṉbase caꞌ quenba; pero ja cyaꞌø, tzojcu. Y mumu nascøstaꞌmbø pøꞌnis ñømayaꞌcomøꞌñaju y maṉ pyaꞌtyaj je copøn.
\v 4 Y cyønaꞌtzøyaj serpiente chiꞌupøꞌis pømi je copøn y cyønaꞌtzøyajqueꞌt je copøn. Y nømyaju:
\p ―Ni i ja it pømiꞌøyu como yøn copønse. Ni iꞌis jiꞌn cyønuꞌcaye vaꞌcø ñøquipø.
\p
\v 5 Y copøn tzitøj licencia vaꞌcø cham mayaꞌcusyetaꞌmbø tiyø y vaꞌcø yachcøꞌoꞌnøy Dios, y vaꞌcø ꞌyaṉguiꞌm cuarenta y dos meses.
\v 6 Entonces jetse cyøꞌoꞌnøyaj Dios y cyøꞌoꞌnøyaj Diosis ñøyi y Diosis itcuy, y cyøꞌoꞌnøyajqueꞌt tzajpom ityajupø.
\v 7 Y tziꞌtøjqueꞌt licencia copøn vaꞌcø ñøquipyaj vaꞌṉjajmoyajpapø, y copøꞌnis tyon quipcuy. Jetseti tziꞌtøj aṉguiꞌmguy vaꞌcø ꞌyaṉguiꞌm aunque jutpø pøꞌnomo, mumu jutpø tømbuꞌomo, aunque jutipø oteꞌom vejvejnepapø pøꞌnomo, aunque jutpø cumguꞌyomo.
\v 8 Y mumu nascøs ityajupø pøꞌnis ja ityajøꞌis ñøyi jachøꞌyupø Borregoꞌis libroꞌomo, mumu jeꞌis maṉba cyujnejayaj copøn. Borregoꞌis libroꞌomo it jachøꞌyupø i maṉba quen mumu jama. Diosis cyoquiꞌpsu antes que jomectøj nasacopac que je Borrego maṉba yaj caꞌtøji.
\p
\v 9 Como it mi ṉgoji, cømaꞌnøyø.
\v 10 Yac syombapøꞌis tyøvø, jetseti ñeꞌc maṉba yac somdøjqueꞌte. Y yaj caꞌpaꞌis tyøvø espadajiꞌṉ, tiene que jetjiꞌṉ vaꞌcø yaj caꞌtøj ñeꞌcø. Por eso vaꞌṉjajmopapø pøꞌnis tiene que vaꞌcø cyoqueñaj pasenciaꞌajcuy y vaꞌcø vaꞌṉjajmoyaj vøjø.
\p
\v 11 Entonces jøsicam ⁿisøjtizi eyapø naꞌnchaṉbø copøn nasacøꞌm nø pyujtupø. It metzcuy vyaja borregoꞌis vyajasepø, pero serpientese vejvejnepya.
\v 12 Y viꞌnapø copøꞌnis vyiꞌnaṉdøjqui yosu mumu je viꞌnapø copøꞌnis ꞌyaṉquiꞌmgujiꞌṉ y mumu pøn nascøs ityajupø ꞌyobligatzøcyaju vaꞌcø cyønaꞌtzøyaj vinbø copøn, oyupø yaj vøti cyopajcøsi maṉbasenaꞌṉ caꞌe, pero tzojcu y quenba, ja cyaꞌø.
\v 13 También chøcpa møjaꞌṉ milagroꞌajcuy. Yac tzuꞌṉba juctyøc tzajpomo, nascøs yaj quecpa mumu pøꞌnis vyiꞌnaṉdøjqui.
\v 14 Y viꞌnapø copøꞌnis vyiꞌnaṉdøjqui yac tzøctøjpa milagroꞌajcuy vaꞌcø ꞌyaṉgømaꞌcøyaj nascøs ityajupø pøn. Nøjmayajpa vaꞌcø chøjcaṉgøpujtøyaj copøꞌnis cyene oyupø chetzjoꞌyaj espadajiꞌṉ y ja cyaꞌøpø.
\v 15 Y metzcupyø copøn o tziꞌtøj musocuy vaꞌcø mus yaj quena je copøn chøqui vaꞌcø mus yac vejvejneya, y vaꞌcø mus chiꞌ aṉguiꞌmguy vaꞌcø yaj caꞌyaj jiꞌṉ cyønaꞌtzøyajepøꞌis ñeꞌcø.
\v 16 Además ꞌyaṉguiꞌmu vaꞌcø myarcatzøcyajtøj chøꞌnaṉgøꞌcøsi o vinbactzaꞌcøsi mumu pøn, que sea myøjaꞌṉombø, aunque jiꞌn myøjaꞌṉombø, que sea rico y pobre, que sea librepø  pøn, que sea yospa obligado, mumu vaꞌcø myarcatzøcyajtøjø.
\v 17 Y  aṉgiꞌmgueꞌtu ni i vaꞌcø jana mus jyuꞌyoya y ni vaꞌ jana mus myaꞌajø oꞌca ja myarcatzøcøpø copøꞌnis ñøyijiꞌṉ o ñumerojiꞌṉ.
\v 18 Syunba vaꞌcø it quiꞌpsocuy tyuꞌnbapøꞌis yøṉ libro jayuse. Oꞌca mi ṉgønøctøyøpya, mayꞌisay copøꞌnis ñúmero. Porque it pøn ñøꞌijtayupøꞌis jeꞌis ñúmero, y copøꞌnis ñúmero seiscientos sesenta y seisete.
\c 14
\s Ciento cuarenta y cuatro mil vañaju
\p
\v 1 Después ṉgøqueꞌnøꞌyøjtzi y ⁿisø Borrego teꞌnupø Sión cotzøjcøsi, y jetjiꞌṉ ityajqueꞌtu ciento cuarenta y cuatro mil pøn ñøꞌijtayajupøꞌis Borregoꞌis ñøyi y Borregoꞌis Jyataꞌis ñøyi jachøꞌyajupø vyinbactzaꞌcøsi.
\v 2 Jicsyeꞌc maꞌnøjtzi aꞌṉøcø tzajpom tzuꞌṉupø. Aꞌṉøyu como vøti møjanøꞌse y como rayo aꞌṉøpyase pømi. Aꞌṉøyu como vøti mosiquero nø yac vañaju tzaꞌyøyupø música nøyiꞌajupøꞌis arpa.
\v 3 Y nømnaꞌṉ vyañaj jomepø vane aṉguiꞌmguy pocscuꞌis vyiꞌnaṉdøjqui, y macsycuy copøꞌnis vyiꞌnaṉdøjqui, y tzambøꞌnis vyiꞌnaṉdøjquitaꞌm. Y ni iꞌis jiꞌnaṉ mus ꞌyaṉmay je vane, sino que je ciento cuarenta y cuatro mil Diosis jyuputyajupø mumu nascøstaꞌmbø pøꞌnomo, jeꞌisti muspa ꞌyaṉmayaj vane.
\v 4 Yøndaꞌmbø ja cyojapaꞌtyajøpø yomojiꞌṉ porque nunca ja yomo oꞌnøyajø. Yøndaꞌmbøꞌis maṉba pyaꞌtyaj Borrego jut maṉba. Yøndaꞌm Diosis jyuputyaju vøti pønomo, jet más vøjtaꞌmbø pøn cøpiṉyajtøjupø Dioscøtoya y Borregocøtoya;
\v 5 ni jujche ja chøcøpøꞌis sutzcuy. Yøṉdambø ñøꞌityajpa Diosis ꞌyaṉguiꞌmba poꞌcscuꞌis vyiꞌnaṉdøjqui como cøvajcøyajupø pøn cyojajiꞌṉ.
\s Tuꞌcapyø ote chamyajupø tuꞌcapyø angelesis
\p
\v 6 Y entonces ⁿisøjtzi eyapø angeles tzapcøꞌmø nø syititvijtu. Jeꞌis ñøꞌit vøjpø ote jiꞌn yajepø vaꞌcø chaꞌmaṉvac mumu nascøstaꞌmbø pøꞌnomo, mumu gobiernoꞌis cyoꞌaṉjamyajpa maye, aunque jutpø razaꞌomdaꞌmbø vaꞌcø chajmayajø, aunque jutipø oteꞌom vejvejneyajpyapø, aunque jutpø cumguꞌyomdaꞌmbø, vaꞌcø chajmayaj mumu.
\v 7 Y angeles pømi veju, nømu:
\p ―Cønaꞌtzøtyam Dios y møjaꞌṉ vøcøtzøctamø, porque nuꞌcuꞌam hora vaꞌcø cyømeꞌchaj mumu pøn cyojajiꞌṉdaꞌm. Cønaꞌtzøtyam chøjcupøꞌis tzap y nasacopac y mar y yac vombapøꞌis nøꞌ.
\p
\v 8 Y mingueꞌt eyapø angeles viꞌnapø angelesis jyøsmø y nømu:
\p ―Yøti jøꞌø; yajuꞌam Babilonia cumguy. Yøti jøꞌø; je møjaꞌṉombø cumguy Babilonia yajuꞌam. Como vinujiꞌṉ tø yac noꞌtpa  y tø yac tocopya, jetse Babilonia cumguꞌyomdambøꞌis yac tocoyaj mumu jutpø pøn; ꞌyaṉgømaꞌcøyaju vaꞌcø møtzi ñøꞌityaj yomo.
\p
\v 9 Y entonces minqueꞌt tuꞌcaꞌyombø angeles. Y pømi veju, nømu:
\p ―Oꞌca aunque iꞌis cyønaꞌtzøpya naꞌnchaṉbø copøn, jet tiene que vaꞌcø cyastigatzøc Diosis, o oꞌca aunque iꞌis cyønaꞌtzøpa copøꞌnis chøqui, oꞌca aunque iꞌis pyøjcøchoꞌṉapya copøꞌnis myarca vyinbactzaꞌcøsi o cyøꞌcøsi,
\v 10 jet tiene que vaꞌcø cyastigatzøjqueꞌt vøti Diosis. Porque Dios maṉba quiꞌsycaꞌe y maṉba yaj coꞌaṉgøyaje møꞌchøqui, como si fuera vino tacacøꞌnipø tø yac toꞌṉbase; y maṉba pyoṉyaje juctyøcjiꞌṉ mojtupø azufrejiꞌṉ. Jetse maṉba yac toyaꞌisyaje masandaꞌmbø angelesis vyiꞌnaṉdøjqui y Borregoꞌis vyiꞌnaṉdøjqui.
\v 11 Y maṉba quiꞌm mumu jamacøtoya juctyøc joco mientras que juctyøjcomo nø tyoyaꞌisyaju, y nunca jiꞌn ma sapøcyaje tzuꞌjiꞌṉ jamajiꞌṉ cyønaꞌtzøyajpapøꞌis naꞌnchaṉbø copøn y cyønaꞌtzøyajpapøꞌis copøꞌnis chøqui, o marcatzøcyajupø copøꞌnis ñøyijiꞌṉ.
\v 12 Por eso tiene que vaꞌcø cyoqueñaj pasenciaꞌajcuy vaꞌṉjajmoyajpapø pøꞌnis; los que cyømaꞌnøjayajpapøꞌis Diosis ꞌyote y vyaꞌṉjamyajpapøꞌis Jesús.
\p
\v 13 Entonces maꞌnøjtzi tzajpombø ote, nøjaꞌyøjtzi:
\p ―Yøꞌcse jaꞌyøyø: “Contentocoꞌni ityajpa maṉbapøtøc caꞌyaj ndø Comiꞌis ñøyicøsi”. Y ꞌyaṉdzoṉ Espiritu Santoꞌis: “Jøꞌø pues, maṉba sapøcyaje porque maṉba chacyaj pømipø yoscuy. Pero chøcyajuseti nascøsi, Diosis jiꞌn jyajmbøꞌjayaje”.
\s Nascøspø cosecha
\p
\v 14 Entonces ṉgøqueꞌnøyøjtzi y jen it popo oꞌna. Y oꞌnaꞌom poꞌcs tum pøn, mumu Pøꞌnis Tyøvøse quenbapø. Ijtu cyopajcøsi oropø corona, y choꞌṉaj viꞌnapø luꞌc.
\v 15 Entonces putqueꞌt eyapø angeles Diosis myasandøjcomo y pømi vyejay eyapø angeles oꞌnaꞌom poꞌcsupø ñøjayu:
\p ―Yac yos yøti mi luꞌc vaꞌcø mi ṉgosechatzøc tøm, porque nuꞌcuꞌam hora vaꞌcø mi ṉgyosechatzøcø, porque cøṉuꞌam nascøspø cosecha.
\p
\v 16 Entonces oꞌnaꞌom poꞌcsupø angelesis yac yosu luꞌc nascøsi. Y piṉum nascøspø cosecha.
\p
\v 17 Y entonces eyapø angeles put tzajpombø masandøjcomo, jeꞌis ñøꞌitqueꞌtuti viꞌnapø luꞌc.
\v 18 Y putqueꞌt altajromo eyapø angeles muspapøꞌis jyaꞌpøy juctyøc. Jeꞌis vyejay choꞌṉajuꞌis viꞌnapø luꞌc. Ñøjayu:
\p ―Yac yos viꞌnapø mi luꞌc vaꞌcø mi nduc uva møqui lo que ijtu nascøsi, porque cøṉyajuꞌam.
\p
\v 19 Y je angelesis yac yos luꞌc nascøsi y piṉ nascøstaꞌmbø uva y pyatztøjcøyaj møja lugajromo maṉgoꞌtztøjpamø uva vaꞌcø pyut ñøꞌ. Como maṉgoꞌtztøjpase uva, jetse Diosis maṉba cyastigatzøcyaj pøn, porque maṉba quiꞌsycaꞌe.
\v 20 Jetse myaṉgoꞌtzcoꞌtzvøyaj uva cumguy acapoya y myaṉgoꞌtzumø put nøꞌpinsepø, yeꞌṉupø hasta que nuꞌcpaꞌcseꞌṉomo caballoꞌis frenucømø, y jøꞌtu nøꞌpin como ochenta leguaseꞌṉomo.
\c 15
\s Ultimotaꞌmbø mayaꞌnbø toya
\p
\v 1 Entonces ⁿisøjtzi eyapø seña tzajpomo, møjaꞌṉombø y mayaꞌcusyepø. ⁿIsø cuꞌyay angeles ñømiñajuꞌis último cuꞌyay cuenta castigo. Jeꞌncheꞌṉom yajpa Diosis cyoraje.
\p
\v 2 Y ⁿisqueꞌt øjtzi mar vidriose quenbapø mojtupø juctyøcjiꞌṉ. Y isqueꞌtøjtzi toñajupøꞌis cuando o ñøquipyaj naꞌchcupø copøn copøn chøquijiꞌṉ y ja pyøjcøchoꞌṉayajøꞌis ñúmero chajmayajpapøꞌis copøꞌnis ñøyi. Jej tyoñajupøꞌis teꞌñaju vidriosepø marcøsi, y ñøꞌityaju tzaꞌyøyu música Diosis chiꞌyajupø.
\v 3 Nømnaꞌṉ vyañaj Diosis chøsi Moisesis vyane y Borregoꞌis vyane, nømyaju:
\q Mijtzete ndø Comi Dios; myøjaꞌṉombøte y myayaꞌaṉbøte, y mayaꞌaṉbøte mumu ti mi ndzøjcuse.
\q Muspa mi ndzøc mumu tiyø.
\q Vøjpø ti mi ndzøcpa y viyuṉbø ti mi ndzamba mijtzi mumu cumguꞌis ꞌYaṉguiꞌmba.
\q
\v 4 Ø Ṉgomi, solamente mitz myasanbøte;
\q jetcøtoya ni i ja it jiꞌn mi ñaꞌndzepøꞌis,
\q ni i ja it jiꞌn maꞌs mi ⁿvyøngotzøqui.
\q Aunque jutpø cumguꞌyombø pøꞌnis maṉba mi ṉgyømiñaje, maṉba mi ṉgyønaꞌtzøyaje,
\q porque isyajuꞌam jujche mi ndzøcpase vøjpø aṉguiꞌmguy.
\p
\v 5 Después o ⁿaꞌme y ⁿisø aṉvajcupø más masanbø cuarto Diosis myasandøjcomo tzajpomo.
\v 6 Y putyaj masandøjcomo cuꞌyay angeles ñømiñajuꞌis cuꞌyay cuenta castigo. Myesyajpanaꞌṉ søꞌṉbapø tucu suñi sujpopopø serapø, y cyucpajcøsi vatyajupønaꞌṉ oropø vajtocujiꞌṉ.
\v 7 Entonces jendi ityaj macsycuy copøn y tumbøꞌis chiꞌyaj cuꞌyapyø angeles cuꞌyay taza orotaꞌmbø tasyajupø tijiꞌṉ maṉba cyastigatzøc Diosis pøn, cuando quiꞌsycaꞌpa ñeꞌc Dios mumu jamacøtoya itpapø.
\v 8 Y joco tas masandøjcomo porque Dios jendi ijtu, y Dios myøjaꞌṉombøte y pømiꞌøyupøte. Y ni i ja mus tøjcøy masandøjcomo hasta que cøtyaj cuꞌyay cuenta castigo cuꞌyapyø angelesis ñømiñajupø.
\c 16
\s Cuyay cuenta castigo
\p
\v 1 Entonces maꞌnøjtzi pømipø ote masandøjcomo onbujtupø. Ñøjayaju cuꞌyapyø angeles:
\p ―Maṉdamø y octectam nascøsi mi ndasa, lo que tijiꞌṉ maṉba cyastigatzøcyaj Diosis pøn.
\p
\v 2 Y vinbø angeles maṉu y ꞌyoctec tyaza nascøsi. Y jicsyeꞌc yach putziꞌis cyønaꞌyøyaj pøn. Putzi topya y møsycuy quenba. Jetsepø putziꞌis cyønaꞌyøy mumu pøn ñøꞌijtuꞌis nachcupø copøꞌnis myarca, y cyønaꞌtzøyajupøꞌis copøn dzøqui jic copønse quenbapø.
\p
\v 3 Entonces metzcuꞌyajcuy angelesis ꞌyoctec tyaza majromo. Y nøꞌ nøꞌpin vituꞌu, como caꞌupøꞌis ñøꞌpinse tujcu, y mumu ti ijtuse quenbapø majromo caꞌpøꞌyaju.
\p
\v 4 Entonces tuꞌcaꞌyajcuy angelesis ꞌyoctec tyaza aunque jutipø nøꞌcøꞌmø, møjapø nøꞌcøꞌmø y vyombamø nøꞌ. Y nøꞌpinvituꞌqueꞌtupøtite je nøꞌ.
\v 5 Jicsyeꞌøc maꞌnøjtzi nøꞌis ꞌyangeles nømu:
\p ―Øjtzi mi Ṉgomi, vøjpø justiciaꞌajcuy mi ndzøcpa. Mitz mi ⁿijtu yøti y de por si na mi ⁿijtuti y maṉba mi ⁿiti; mitz myasanbøte. Vøjpø justiciaꞌajcuy mi ndzøcpa nøꞌ vaꞌcø mi yac nøꞌpin vituꞌa, jetsepø vaꞌcø yac toꞌṉyajø.
\v 6 Porque jic pøꞌnis yac jøꞌtayaju aṉcø vøjpø pøꞌnis ñøꞌpin y tzaꞌmaṉvajcoyajpapøꞌis ñøꞌpin; por eso vøj vaꞌcø mi ndziꞌyaj nøꞌpin vaꞌcø tyoꞌṉyajø. Pues jetse syunba vaꞌcø chøctøjø.
\p
\v 7 También maꞌnøjtzi nø ñømupø altarcøꞌmø:
\p ―Ø Ṉgomi Dios, mumu ti muspa mi ndzøcø, viyuṉsye viyuṉbø justiciaꞌajcuy mi ndzøcpa.
\p
\v 8 Entonces macsycuꞌyajcuy angelesis ꞌyoctec tyaza møji jamacøsi y más pømi yac søꞌṉu vaꞌcø pyoṉyaj pøn.
\v 9 Y pøn pyoṉbøꞌyaj pømipø nutzcøꞌis, y cyøꞌoꞌnøyaj Dios porque Diosis cyojtayaj jetse castigo eya cuentataꞌmbø. Pero ja quiꞌpsvituꞌyajø. Ja chacyaj yatzitzocoꞌyajcuy nø chøcyajuse, ja vyøcotzøcyaj Dios.
\p
\v 10 Entonces mosaꞌyajcuy angelesis ꞌyoctec tyaza møsyaṉbø copøꞌnis ꞌyanguiꞌmba poꞌcscucyøsi. Y cyoꞌaṉjajmeꞌomo piꞌtzøꞌajnømu y pøꞌnis cyøꞌsyaj tyotz toyapit porque ñøꞌityajunaꞌṉ vøti toya.
\v 11 Y cyøꞌoꞌnøyaj tzajpomopø Dios porque ñøꞌityajunaꞌṉ toya, ñøꞌityajunaꞌṉ putzi. Y ja quiꞌpsvituꞌyajø, ja chacyaj yatzitzocoꞌyajcuy nø chøcyajuse.
\p
\v 12 Entonces tujtaꞌyajcuy angelesis ꞌyoctec tyaza møjapø nøꞌcøꞌmø ñøyipøꞌis Eufrates. Y jicsyeꞌc tøtz je nøꞌ, jiṉ vaꞌ mus cyøtyajø aṉguiꞌmba jama putcucyøsi tzuꞌṉyajupø.
\p
\v 13 Y entonces ⁿisøjtzi tuꞌcay yatziꞌajcuy nacse queñajpapø. Tum nømnaꞌṉ pyujtu serpienteꞌis ꞌyaṉnacaꞌomo, tum nømnaꞌṉ pyujtu naꞌṉchaṉbø copøꞌnis ꞌyaṉnacaꞌomo, y tum nømnaꞌṉ pyujtu sutzpapø tzaꞌmaṉvajcopyapøꞌis ꞌyaṉnacaꞌomo.
\v 14 Porque je nac yatziꞌajcuꞌise ꞌyespiritutaꞌm y chøcyajpa milagroꞌajcuy. Putyajpa maṉyajpa aunque jutpø aṉguiꞌmba ityajumø mumu nascøsi vaꞌcø yac tuꞌmyajø vaꞌcø ñøquipyaj Dios jic møjaꞌṉombø jamaꞌomo, cuando Diosis mumu ti muspapøꞌis chøcø, jeꞌis maṉba isindzi jujche maṉba ñøquipi.
\v 15 Y mandøj nø ñømupø: “Tzøjcay cuenda øtz joviseti maṉbø mini como minbase nuꞌmbapø. Contento tzøꞌyajpa cuando miꞌnbøjtzi oꞌca jiꞌn ꞌyøṉgusyuñaje, y oꞌca tyoyaꞌnøyajpa tyucu, jana vyityaj jana tucu, vaꞌcø jana cyøtzaꞌajyaj vyin”.
\v 16 Y yac tuꞌmyaj aṉguiꞌmyajpa je lugaromo ñøyiꞌajupøꞌis hebreo oteꞌomo Armagedón.
\p
\v 17 Entonces cuꞌyaꞌyajcuy angelesis ꞌyoctec tyaza savaꞌomo. Y put mayaꞌaṉbø ote tzajpompø masandøjcomo ijtumø Diosis ꞌyaṉguiꞌmguy poꞌcscuy. Nømu:
\p ―Tujcuꞌam.
\p
\v 18 Entonces neꞌmnømu, pømi aꞌṉøñømu y rayu aꞌṉøyu; y cøt pømipø nasa micscø. Desde ijtzotznøm nascøsi, nunca ja o cøt jetse pømipø nasamicscø. Yøti más pømi cøjtu.
\v 19 Y tuꞌcay veꞌnu je møja cumguy. Y mumu nascøstaꞌmbø cumguy juꞌmbøꞌyaju, y Diosis jyajmutzøjcu myøjaꞌṉombø Babilonia cumguy vaꞌcø cyastigatzøcø, vaꞌcø yac toyaꞌis vøti porque vøti quiꞌsycaꞌpanaꞌṉ Dios.
\v 20 Mumu cucnas cøvøṉbøꞌyaju, ja cyejyajøꞌam, jetseti cotzøc ja cyejyajqueꞌtaꞌm.
\v 21 Y pøngøs quec møjapø tzatuj tzajpom tzuꞌṉupø tum guintalsyeꞌṉom jemetztaꞌmbø, y pøꞌnis cyøꞌoꞌnøyaj Dios porque jetseti yac toyaꞌisyaj tzatujiꞌṉ, porque vøti toyaꞌisyaju.
\c 17
\s Cyojacøtoya maṉ castigatzøctøji møtzi yomo
\p
\v 1 Jendi ityaj cuꞌyay angeles ñøꞌityajuꞌis cuꞌyay taza, y tum min øtzcøꞌmø y oꞌnøꞌyøjtzi nøjmaꞌyøjtzi:
\p ―Yøꞌc minø, y maṉba mi isindzi ti maṉba cyoꞌaṉgøy je møjaꞌṉombø møtzi yomoꞌis, je yomo ꞌyaṉboꞌcsupøꞌis sonetaꞌmbø nøꞌ.
\v 2 Yøṉ yomo oy møtzi ñøꞌityaj nascøstaꞌmbø aṉquiꞌmbaꞌis y nascøstaꞌmbø pøn noꞌtyaju porque tyoꞌṉayaj jeꞌis vyinu. Y jeꞌis vyino como si fuera yatziꞌajcuyete vaꞌcø cyønaꞌtzøyaj lo que jiꞌndyet Dios. Y vaꞌcø cyønaꞌtzøyaj lo que jiꞌndyet Dios, jet Diosis vyinaṉdøjqui como si fuera vaꞌcø ñøꞌit eyataꞌmbø pøn yomoꞌis.
\p
\v 3 Y ni i ja ityømø nømaꞌṉøjtzi angelesis, pero ø ṉgueneꞌomdite, por espirituti yac isu. Jen ⁿisøjtzi yomo pyoꞌcsupøꞌis tzapaspø copøn, cuꞌyay copacpø y majcay vajapø. Y copøngøs jachøꞌyupø vøti nøyi, pero puro topa ote cyøꞌoꞌnøyajpapøꞌis Dios, hasta jayoctasupø.
\v 4 Y je yomoꞌis tzapas y tzapas joꞌmapø tucu myejsu. Y myes orotaꞌmbø tiyø y suñi queñajpapø namchaꞌ y perlas. Y choꞌṉaju oropø vaso, pero jiꞌndyet vøjpø tijiꞌṉ jojøyu, puro møsycuytaꞌmbø tijiꞌṉ jojøyupø porque chøc yatzitzocoꞌyajcuy je yomoꞌis.
\v 5 Y ñøꞌit jachøꞌyupø vinbactzaꞌcøs ñøyi, jiꞌndøc ndø musi ticøtoya jetse ñøyi. Yøꞌcse jachøꞌyupø ñøyi: “Møjaꞌṉombø Babiloniate; yøꞌṉis ñøcøtzoꞌtzu yatzitzocoꞌyajcuy vaꞌcø møtzi ñøꞌityaj pøn y ñøcøtzoꞌtz mumu yatzitaꞌmbø tzøqui nascøsi”.
\v 6 Y ⁿisøjtzi que je yomoꞌis yaj caꞌyaju vaꞌṉjajmoyajpapø pøn y Jesús cyotestigosajupøꞌis; y alegreꞌaju como pøn alegreꞌajpase cuando tyoꞌṉyajpa tzoy, como si fuera tyoꞌṉuse nøꞌpin y noꞌtu. Y cuando ⁿijsøjtzi jetsepø yomo, nømayaꞌ øjtzi. Ṉgomoꞌyøjtzi que tiye jicø.
\v 7 Y angelesis nøjaꞌyøjtzi:
\p ―¿Tiꞌajcuy mi ṉgomoꞌpya que tiye jicø? Maꞌṉba mi ndzaꞌmaṉvajcaye tiye yomote y tiye coponete nø ñøvijtupø cuꞌyay copacpø y majcay vajapø, porque eyati ndø conøctøyøpya.
\v 8 Je copøn mi ⁿisupø viꞌna ijtupønaꞌṉ y yøti ja itaꞌam. Pero maṉbatøc put jøṉupø tzatøjcomo y jøsiꞌcam maṉba tococuꞌyomo. Y cuando minba isyajqueꞌt copøn, maṉba ñømayaꞌyaje vene nascøstaꞌmbøꞌis. Ja jyachøꞌyajupøꞌis ñøyi je libruꞌomo ijtupøꞌom jachupø desde que tzoꞌtzuꞌcseꞌṉom nasacopac i maṉba quen mumu jamacøtoya, jeꞌis maṉba ñømayaꞌyaj je copøn vina ijtupønaꞌṉ y yøti ja itø pero maṉbatøc iti.
\p
\v 9 ”Vaꞌcø mi ngønøctøyøy yøṉø, tiene que vaꞌcø mi nøꞌit quiꞌpsocuy vøjpø. Copøꞌnis cuꞌyapyø cyopac, cuꞌyapyø cotzøctite, y jetcøs nø pyoꞌcs je yomo.
\v 10 También cuyapyø copac, cuꞌyapyø aṉguiꞌmbate. Pero mosapø aṉguiꞌmbaꞌis ꞌyaṉguiꞌmguy yajuꞌam, y tum nømdi aṉguiꞌm yøti y tum maṉbatøc mini. Pero cuando minba, usaṉ orati maṉba tzøꞌy ꞌyanguiꞌmguꞌyomo.
\v 11 Je copøn lo que ijtupønaꞌṉ y ja it yøti, tucutujtaꞌyajcupø aṉguiꞌmbate, pero jøsiꞌcam maṉba tococuꞌyomo. Cuꞌyayajcuñaꞌn je aṉguiꞌmba, pero mismo jejti matyøjqueꞌtu tucutujtaꞌyajcuy.
\p
\v 12 ”Y mi ⁿisuse je majcay vaja, jetete majcaṉbøn aṉguiꞌmyajpapøte; ja pyøjcøchoṉyajøpøꞌstøc ꞌyaṉquiꞌmguy, pero maṉbapøꞌstøc pyøjcøchoṉyaje tum horatim vaꞌcø ꞌyaṉguiꞌmyaj copønjiꞌṉ.
\v 13 Yøṉ majcapyø aṉguiꞌmbaꞌis tyumøꞌajyaj quiꞌpsocuy vaꞌcø cyotzoṉyaj copøn vaꞌcø ꞌyaṉguiꞌm myøjaꞌṉomo.
\v 14 Jeꞌis maṉba ñøquipyaj Jesucristo nøjatyøjupø Borrego y Borregoꞌis maṉba tyone, porque jetemete  aunque jutipø comiꞌis Cyoviꞌnajøpø, y jeꞌtis ñøꞌit  aṉguiꞌmguy aunque jutipø aṉguiꞌmbacøsi. Y Borregojiꞌṉ  ityajupø vejayajtøju y cøpiṉyajtøju y chøcyajpa  mumuti syunbase Borregoꞌis.
\p
\v 15 Entonces angelesis nøjacyeꞌtøjtzi:
\p ―Je mi ⁿisupø nøꞌ ñøcpoꞌcsøyupø møtzi yomoꞌis, pøndaꞌmete; aunque jutzpø cumguꞌyomdambø, aunque jutzpø gobierno ijtyajumø, y aunque jutzpø oteꞌom oñajpapø.
\v 16 Y je majcapø vaja mi istamupø copøngøsi, aṉguiꞌmbataꞌmete, y copønjiꞌṉ je majcapyø aṉguiꞌmbaꞌis maṉba quiꞌsayaj møtzi yomo y maṉba pyatzpøꞌu tzacyaje jana tucupø, y maṉba vyiꞌcayaj syis, y maṉba pyoṉbøꞌyaj juctyøjcomo.
\v 17 Porque Diosis cyojtu yøn aṉguiꞌmyajpaꞌis quiꞌpsocuꞌyomo vaꞌcø chøcyaj ñeꞌc Diosis quiꞌpsuse y syunuse. Porque Diosis yac mijnay jic majcay aṉguiꞌmyajpa quiꞌpsocuy vaꞌcø tumøꞌajyaj quiꞌpsocuy vaꞌcø cyøtzajcøyaj naꞌnchaṉbø copøn ñeꞌ ꞌyaṉguiꞌmgujiꞌndaꞌm, vaꞌcø más myøjaꞌṉ aṉguiꞌm naꞌnchaṉbø copøn. Jet maṉba ꞌyaṉguiꞌmi hasta que viyuṉajpa chamuse Diosis.
\v 18 Je yomo mi ⁿisupø myøjaꞌṉombø cumguytite. Je cumguy aṉguiꞌmba coviꞌnajøte, jeꞌis ꞌyaṉguiꞌmyajpa mumu nascøstaꞌmbø aṉguiꞌmyajpapø.
\c 18
\s Yøti jøꞌø tocoyuꞌam Babilonia cumguy
\p
\v 1 Jøsiꞌcam ⁿisøjtzi eyapø angeles nø myøꞌnupø tzajpomo jamase nø syøꞌṉocpajcupø nasvindumø, y ijtunaꞌṉ myøjaꞌṉombø anguiꞌmguy.
\v 2 Y pømi veju, nømu:
\p ―Yøti jøꞌø, yajuꞌam myøjaꞌṉombø Babilonia cumguy, porque tocoyuꞌam. Y demonio manba ityaj jic yajupø cumguꞌyomo, y mumu yatzitaꞌmbø espiritu jen sunba maṉ ityajø, y jen maṉba noꞌsa tzøcyaje mumu paloma møsyaṉ queñajpapø jiꞌn sunipø ndø isyajtoꞌa.
\v 3 Porque como vinu syajyajpase, jetse yøṉ cumguꞌis syajyaj yatzitzocoꞌyajcuy como si fuera cyomøjtzøyajpase, y jetse chøcyajqueꞌt je cumgujiꞌṉ yatzitzocoꞌyajcuy nascøstaꞌmbø aṉguiꞌmbaꞌis como møtzi yomo ñøꞌityajpase. Y nascøs maꞌajyajpapø ricoꞌajyaju, porque vøtinaꞌṉ ityaju tziꞌṉyajpapø tiyø vaꞌcø myaꞌajvituꞌyajø jicø cumguꞌyomo.
\p
\v 4 Entonces maꞌnøjtzi eyapø ote vejaṉquec tzajpomo, nømu:
\p ―Øjtzi mi neꞌndaꞌm, pujtamø je cumguꞌyomo vaꞌcø jana parejo mi ṉgyojapaꞌjtamø jetjiꞌṉ, vaꞌcø jana parejo mi ndyoyaꞌistam jetjiꞌṉ.
\v 5 Hasta Diosis vyiꞌnaṉdøjqui yeꞌṉnuꞌcuꞌam cyoja, y Diosis chiꞌuꞌam cuenta que vøti chøc yatzitzocoꞌyajcuy.
\v 6 Como jujche mi ⁿyac toyaꞌistamu je cumguꞌis, jetseti yac toya isqueꞌt je cumguy. Castigatzøcyaj menac cyojacøtoya. Como jujche yac toyaꞌisyaj eyataꞌmbø, jetseti yac toyaꞌisqueꞌt menac je cumguy.
\v 7 Como jujche o myøjatzøc vyin ñeꞌcø, como jujche nascøspø ricuꞌajcuy o yac tziꞌṉi, jencheꞌṉomo yac toyaꞌisqueꞌt ñeꞌcø, y yac voꞌa. Porque nømba chocoꞌyomo: “Yøꞌc poꞌcs øjtzi como aṉguiꞌmbaꞌis yomose; øtz jiꞌnchøṉ yaṉbac; øtz nunca jiꞌn ma toyapøqui”. Jetse nømba Babilonia cumguy.
\v 8 Pero tumnajcøsi maṉba it je cumguꞌyom mayaꞌaṉbø toyaꞌiscuy. Maṉba caꞌnømi, maṉba voꞌnømi, maṉba yuꞌajnømi, y juctyøjquis maṉba pyoṉbøꞌ je cumguy, porque ndø Comi Dios maṉbapøꞌis yac nøcoꞌaṉgøyi, pømiꞌøyupøte.
\p
\v 9 Y nascøstaꞌmbø aṉquiꞌmbaꞌis, cuando isyajpa nø quiꞌmu joco nømøme pyoṉbøꞌ cumguy, maṉba cyøvoꞌyaj cyøvejyaj cumguy porque jetjiꞌṉ o chøcyaj yatzitzocoꞌyajcuy como si fuera vaꞌcø møtzi nø ityaj yomo, y o ityaj vøjø como ricuse.
\v 10 Yaꞌiti ma teꞌñaje porque maṉba naꞌchaje utyi ma toyaꞌisyaj jetjiꞌṉ. Maṉba nømyaje:
\p ―¡Ay! ¡Lástima mijtzi Babilonia møjaꞌṉombø mi ṉgyumguyete! Mi ꞌyaṉguiꞌmguꞌyøyupøte, pero joviseti nuꞌc hora vaꞌcø mi ṉgyastigatzøctandøjø.
\p
\v 11 Y nascøspø myaꞌajyajpapøꞌis maṉba cyøvoꞌyaj cumguy y triste maṉba tzøꞌyaje, porque ni iꞌsam jiꞌn ma chøꞌy vaꞌcø jyujyayaj myaꞌaj.
\v 12 Porque myaꞌayajpanaꞌṉ oro y plata, y suñi søꞌṉbapø namcha, y perlas, y finopø lino tucu, y serataꞌmbø, y yøc tzapastaꞌmbø, y suñi tzapastaꞌmbø, y eya cuenta cuy suñi viquicyajpapø, y copøn døtzjiꞌṉe chøcyajupø, aunque ti chøcyajupø finopø cujiꞌṉ, cobrejiꞌṉ, tøꞌngujiꞌṉ, y suñitaꞌmbø tzaꞌjiꞌṉ.
\v 13 Myaꞌayajpanaꞌṉ canela, y suñi yac ombaꞌis cuꞌtcuy, y pomo, y suñi viquicyajpapø perfume, y vino, y aceite, y harina finopø, y trigo; myaꞌayajqueꞌtpanaꞌṉ copøn, borrego, caballo, carro, y tzøsi, y hasta pøꞌnis cyenguy.
\v 14 Maṉba ñøjayaj cumguy:
\p ―Mumu je vøjtaꞌmbø tiyø mi aṉsuñajpanaꞌṉ, mi yac tziꞌṉyajpapønaꞌṉ, ja itøꞌam. Mumu mi ricuꞌajcuy y vøjtaꞌmbø tiyø yajyajuꞌam, jetsetaꞌmbø tiyø jiꞌn ma mi nøꞌit nuncacøtoya.
\p
\v 15 Oyupø ricuꞌajyaj jicø cumguꞌyomo, oyuꞌis myaꞌayaj jetsetaꞌmbø tiyø, maṉba teꞌñaj yaꞌi, manba naꞌchaje utim maṉ toyaꞌisyaj jetjiꞌṉ. Maṉba cyøvoꞌyaj cumguy. Maṉba cyøvejyaje.
\v 16 Maṉba nømyaje:
\p ―¡Ay! ¡Lástima jic myøjaꞌṉombø cumguy! Myesyajpanaꞌṉ finotaꞌmbø tucu linopø. Caꞌmøyajpanaꞌṉ yøc tzapaspø tucujiꞌn y tzapaspø tucujiꞌṉ y orojiꞌṉ y søꞌṉsøꞌṉnepyapø namchaꞌjiꞌṉ y namchase queñajpapøjiꞌṉ.
\v 17 ¡Pero tumø hora yaj mumu jetsepø ricuꞌajcuy!
\p Y mumu barco coviꞌnajø ñøvityajuꞌis barco y mumu barcoꞌomo nø myaṉyajupø y mumu majrom yosyajpapø barcojiꞌṉ vaꞌcø negocio chøcyajø, y mumu nøꞌcøm vityajpapø yaꞌi teꞌñaju.
\v 18 Cuando isyaju nø jyoꞌcøyu nø pyoṉbøꞌu, vejyaju, nømyaju:
\p ―¡Nunca ja ndø istam cumguy myøjaꞌṉom ricupø como yøn cumgusye!
\p
\v 19 Y cyotyaj toꞌna cyopajcomo mayaꞌcupit y voꞌyaju y vejyaju; nømyaju:
\p ―¡Ay! ¡Lastima jic myøjaꞌṉombø cumguy! Jic cumguꞌyomo ricuꞌajyaj mumu barco comi porque ricupø cumguyete. ¡Pero tumø hora yaju!
\p
\v 20 Y mijtzi tzajpom mi ⁿijtamupøꞌis, casøtyamø porque yaj yøṉ cumguy. Y mitz mi ꞌyambostolesistaꞌm, y mi nchaꞌmaṉvajcoyajpapøꞌis, y Diosis mi ñeꞌndaꞌm; casøtyamø, porque Diosis yac nøcoꞌaṉgøyu jic cumguy oyuꞌis mi ⁿyacsutzøctame.
\p
\v 21 Entonces pømiꞌøyupø angelesis choꞌṉdondeꞌn vacuchaꞌsepø møja tzaꞌ y pyatztondøjcøy majromo y nømu:
\p ―Jetsetiqueꞌt myøjaꞌṉombø Babilonia cumguy maṉba yajyajtøj pømijiꞌṉ y jiꞌnam ma quej nunca.
\v 22 Y mijtzi Babilonia cumguy nunca jiꞌn maṉ syøṉdzøcnøm más mijtzomdaꞌm tzaꞌyøyu musicajiꞌṉ, ni flautajiꞌṉ, ni muꞌcujiꞌṉ. Y ni jujchepø yostayu jiꞌn ma iti mijtzomdaꞌm; ni jiꞌn ma vyañømi mijtzomdaꞌm. Jetse ma vøṉneynøm como ja ijnømøse.
\v 23 Ni noꞌa ni ti jiꞌn ma syøꞌṉ mijtzomdaꞌm, ni jiꞌn maṉ coꞌtøjcajnømi mijtzomdaꞌm y jiꞌn ma vejvejneyaj alegre como vejvejneyajpase cuando coꞌtøjcajyajpa. Porque mijtzomdaꞌmbø maꞌavituꞌyajpaꞌis aunque tiyø, más myøjaꞌṉ ricutaꞌmbø que ni i nascøsi. Y mitz mi ndzøc brujoꞌajcuy vaꞌcø mi aṉgømaꞌcøyaj mumu nascøstambø pøn.
\p
\v 24 Babilonia cumguꞌis it cyoja, porque yac jøꞌtayaj mumu tzaꞌmaṉvajcoyajpapøꞌis ñøꞌpin y mumu masandaꞌmbø pøꞌnis ñøꞌpin lo que yaj caꞌyajtøju nascøsi.
\c 19
\p
\v 1 Y jøsiꞌcam maꞌnøjtzi vøti tzajpomdaꞌmbø ote pømi nø vyejyajupø nømyaju:
\q Ndø vøṉgotzoctaꞌi ndø Comi Dios porque jeꞌis tø yaj cotzocpa.
\q Ndø møjaꞌṉ vøṉgotzoctaꞌi porque jet más myøjaꞌnomo que ni iyø.
\q
\v 2 Jeꞌis myuspa viyuṉsye ti chøc aunque iꞌis y chøcpa vøjpø aṉguiꞌmguy.
\q Jeꞌis yaj cojaꞌaju yatzipø cumguy lo que yatzi como myøjaꞌṉombø møtzi yomose. Porque como møtzi yomose, jetse ñøtocoyaj nascøstaꞌmbø pøn.
\q Pero Diosis pyarejo tzøjcu, porque je cumguꞌis yac jøꞌtayaj ñeꞌc Diosis ñuꞌcscuꞌis ñøꞌpindaꞌm.
\p
\v 3 Y vøtipøn vejyajqueꞌtu, nømyaju:
\p ―¡Ndø vøṉgotzøctai Dios! Yøti nø pyoṉbøꞌ Babilonia cumguy y jyoco nø quiꞌmu mumu jamacøtoya.
\p
\v 4 Y je veinticuatro tzambøn, y je macsycuy copøn japcøneꞌcyaj nascøssyeꞌṉomo y jetse cyønaꞌtzøyaj Dios ñøcpoꞌcsøjayuꞌis aṉguiꞌmguy poꞌcscuy. Nømyaju:
\p ―¡Amén! ¡Ndø vøjcotzøctaꞌi Dios!
\p
\v 5 Y onbujnømu aṉguiꞌmguy poꞌcscuꞌyomo, nømu:
\q Mumu mi ⁿyosatyambapøꞌis y mi ṉgønaꞌtzøtyambapøꞌis vøjcotzøctam Dios, aunque cømaṉdaꞌmbøꞌis, aunque myøjaꞌṉomdaꞌmbøꞌis.
\s Borregoꞌis cyoꞌtøjcajcuy søṉ
\p
\v 6 Y mangueꞌtutiꞌtzi como vøti pøn nø ꞌyonuse, y vøti nøꞌis ꞌyaꞌṉøcøse, y como rayu naꞌnchaṉ aꞌṉøpyase; jetse maꞌnøjtzi. Nømyaju:
\q ¡Ndø vøṉgotzøctaꞌi Dios! Porque nø ꞌyaṉguiꞌm ndø Comi Dios muspaꞌis chøc mumu tiyø.
\q
\v 7 Tø casøtyaꞌi, tø ijta alegre, y ndø vøjcotzøctaꞌi Dios.
\q Porque nuꞌcuꞌam hora vaꞌ it Borrego Jesucristoꞌis cyoꞌtøjcajcuy, vaꞌ pyøcøchovaꞌm yomo.
\q Y mumu vaꞌṉjajmoyajpapø, jetømete Jesucristoꞌis yomo, y listom ityaju.
\q
\v 8 Y chiꞌ licencia Diosis vaꞌcø myes finopø lino tucu popotaꞌmbø suñi cøvajcupø.
\m Y yøṉ finopø lino tucu, señamete que vyøjom putyaju masandaꞌmbø pøn.
\p
\v 9 Y nøjaꞌyøjtzi angelesis:
\p ―Yøcse jayø: “Contento maṉba ityaje vejyajtøjupø vaꞌcø ꞌyaꞌmyaj Borrego Jesucristoꞌis cyoꞌtøjcajcuy cuando søꞌṉajnømba”.
\p Y nøjmacyeꞌt øjtzi:
\p ―Yøṉø Diosis viyuṉ tzambapø ꞌyote.
\p
\v 10 Y japcøneꞌc øjtzi angelesis cyosocøꞌmø vaꞌcø ṉgønaꞌtzøyø, pero jeꞌis nøjmaꞌyøjtzi:
\p ―Uy japney ø viꞌnaṉdøjqui. Porque øtz Diosisti chøn ñuꞌcscucyeꞌt como jujche mijtzi Diosis mi ñuꞌcscuy y como mi vaꞌṉjajmoṉguy tøvøꞌis cyotestigosayajpaꞌis Jesús Diosisti ñuꞌcscutyaꞌmgueꞌt; Dios cønaꞌtzøyø.
\p Porque vaꞌcø ndø cotestigosaj Jesús, mismo quiꞌpsocuy ndø nøꞌijtamba como ñøꞌityajuse chaꞌmaṉvajcayajpaꞌis Diosis ꞌyote.
\s Pyoꞌcsupøꞌis popo caballo
\p
\v 11 Entonces ⁿisøjtzi aṉvajcupø tzap. Jen ⁿisøjtzi popo  caballo. Y pyoꞌcsupøꞌis ñøyiꞌajupø chøcpapøꞌis como  chambase y viyuṉdzambapø. Porque chøcpa vøjpø aṉguiꞌmguy, y vøj cyoquipyajpa pøn.
\v 12 Y juctyøc nemase vyitøm quenba y myes vøti corona cyopajcøsi. Ñøꞌijtunaꞌṉ ñøyi vyingøs jachøꞌyupø y ni iꞌis jiꞌn myusi tiyø ñøyi, naꞌs ñeꞌc myuspa.
\v 13 Y myesunaꞌṉ tyucu nuṉupø nøꞌpiꞌnomo je popo caballo pyoꞌcspøꞌis y ñøyiꞌaju Diosis ꞌYote.
\v 14 Y vøtitaꞌmbø tzajpomdaꞌmbø soldadoꞌis nømnaꞌṉ pyaꞌtyaju, y cøyin popo caballo pyoꞌcsyaju, y myesyajunaꞌṉ finopø lino tucu popotaꞌmbø suñi cøvajcupø.
\v 15 Y viꞌnajupøꞌis ꞌyaṉnaꞌcom pujtu viꞌnapø espada y cuando ñøquijpa aunque jutpø cumguy, jetjiꞌṉ maṉba tyon quipcuy. Y como tøꞌṉgupyø cujiꞌṉ muspa ndø nacsvenvenvøya aunque tiyø, jetse maṉba ꞌyaṉguiꞌmyaj aunque jutipø cumguy pømiꞌøyupø y naꞌnchaṉbø aṉguiꞌmgujiꞌṉ. Y como myaṉgoꞌtzcoꞌtzvøyajpase uva vaꞌcø pyut ñøꞌ, jetse naꞌṉchan jeꞌis maṉba cyastigatzøcyaj aunque jutipø cumguy. Maṉba cyastigatzøcyaje cuando vøti maṉba quiꞌsyca pømiꞌøyupø Dios muspaꞌis chøc aunque tiyø.
\v 16 Y tyucucøsi y tyajacøsi it jachøꞌyupø ñøyi. Yøcse ñøyi: mumu aṉquiꞌmbaꞌis Cyoviꞌnajøtaꞌm y mumu coviꞌnajøꞌis Cyoviꞌnajøtaꞌm.
\p
\v 17 Entonces ⁿisøjtzi angeles jamaꞌom teꞌnupø, y pømi vyejayaju paloma sititvityajpapø savaꞌomo, ñøjayaju:
\p ―Mindamø, tuꞌmdamø Diosis myøjaꞌṉombø cyuꞌtaṉbajcuꞌyomo.
\v 18 Mindamø vaꞌcø mi viꞌṉgatyam aṉguiꞌmbaꞌis syistaꞌm y soldado coviꞌnajøꞌis syistaꞌm y myøjaꞌṉombø pøꞌnis syistaꞌm y caballoꞌis syistaꞌm y caballo poꞌcspa pøꞌnis syistaꞌm, y mumu pønis syistaꞌm; aunque sea libretaꞌmbøꞌis ñeꞌtaꞌm, aunque tzøsiꞌajuꞌis ñeꞌtaꞌm, aunque cømaṉbø pøꞌnis ñeꞌtaꞌm aunque myøjaꞌṉombø pøꞌnis ñeꞌtaꞌm.
\p
\v 19 Entonces ⁿisøjtzi naꞌnchaṉbø copøn y nascøs aṉquiꞌmyajpa syoldadojiꞌṉdaꞌm tuꞌmyajupø vaꞌcø ñøquipyaj caballocøs poꞌcsupø y syoldadojiꞌṉdaꞌm.
\v 20 Y je nanchaṉbø copøn nuctøju, y sutzcuy chaꞌmaṉvacpapøꞌis, jet nuctøjqueꞌt copønjiꞌṉ; jic sutzcuy chaꞌmaṉvacpapøꞌis oyuꞌis chøqui milagroꞌajcuy copøꞌnis vyiꞌnaṉdøjqui, y oyuꞌis ꞌyaṉgømaꞌcøyaj pøn pyøjcøchoṉyajuꞌis copøꞌnis myarca, y oyuꞌis cyønaꞌtzøyaj copøꞌnis chøqui. Jic aṉgømaꞌcøꞌopyapø nuctøj naꞌnchaṉbø copønjiꞌṉ, y myeꞌchcøꞌi parejo patztøjcøyajtøju quenbavini meyasepø juctyøjcomo azufre nø ñemumø.
\v 21 Y caballocøs poꞌcsu pøꞌnis ꞌyaṉnaꞌcom pujtupø espadapit yaj caꞌyajtøju naꞌnchaṉbø copøꞌnis syoldadotaꞌm y jeꞌis syisjiꞌṉ viꞌctasyaju mumu paloma.
\c 20
\s Mil ame
\p
\v 1 Entonces ⁿisøjtzi nø myøꞌnupø angeles tzajpomo, ñøꞌijtupøꞌis llave vaꞌcø viꞌtaṉvac jøṉupø tzatøc, y choꞌṉ møjapø cadena cyøꞌomo.
\v 2 Y ñujcu serpiente, je yaꞌmøcpø tzan. Y jiquete diablo ñøjayajpapø Satanás, y myocs mil amecøtoya.
\v 3 Entonces pyatztøjcøy jøṉupø tzatøjcomo y cyøpajcøyu tzajcu, y syellatzøjcu ꞌyaṉgømucsøy vaꞌ jana mus pyutø, vaꞌ jana aṉgømaꞌcøyaj aunque jutpø cumgupyøndaꞌm hasta que taꞌnba mil ame. Jicsyeꞌc tiene que pucspøꞌtøji usyaṉ oracøtoya.
\p
\v 4 Y isyaj øjtzi aṉguiꞌmyajpapøꞌis pyoꞌcscuy; y ityaj poꞌcsyajupø y tziꞌyajtøj aṉguiꞌmguy vaꞌcø cyømeꞌchaj pøn cyojajiꞌṉ. También isayajøjtzi caꞌyajupøꞌis ꞌyespiritu cyoꞌcøtøcsyajtøju porque cyotestigosajyaju aṉcø Jesús y chajmayaju aṉcø Diosis ꞌyote, y ja opøꞌis cyønaꞌtzøyaj ni copøn ni copøꞌnis chøqui; ni copøꞌnis myarca vinbactzaꞌcøspø ja pyøjcøchoꞌṉayajø, ni cyøꞌcøspø. ⁿIsøjtzi que yøṉ visaꞌyaju y aṉguiꞌmyaj Cristojiꞌṉ mil ame.
\v 5 Yøṉømete viꞌnapø visaꞌcuy. Pero eyataꞌmbø caꞌyajupø ja vyisaꞌyajø hasta que cøt mil ame.
\v 6 Oꞌca visayajpa viꞌnapø visaꞌcuꞌyomo, vyøꞌom putyajpa y masaꞌnøyajtøjupømete. Jiꞌna mus cyaꞌvøjøtzøcyaj menaꞌcomo, sino que maṉba pyaneꞌajyaj Diosis y Cristoꞌis, y maṉba aṉguiꞌmyaj Cristojiꞌṉ mil ame.
\p
\v 7 Y cuando cøjtuꞌcam mil ame, entonces maṉba sombøꞌtøj Satanás.
\v 8 Cuando pujtuꞌcam, maṉba ꞌyaṉgømaꞌcøyaj mumu cumgupyøn nasvindumø ityajupø. Maṉba ꞌyaṉgømaꞌcøyaj Gog y Magog. Maṉba vyejtuꞌmbøꞌyaj quipcucyøtoya. Vøti maṉba tuꞌmbøꞌyaje como yuꞌtzise maṉba queñaje.
\v 9 Jetse quiꞌmyaj yøn nascøspø møja cøjøꞌṉomo y vyoꞌcøvituꞌyaj Diosis pyøn tuꞌmyajumø y Diosis más syunbapø cumguy. Pero jicsyeꞌc Diosis pyatzmøꞌnayaj juctyøc tzajpomo y poṉbøꞌyaju.
\v 10 Entonces como yatziꞌajcuꞌis ꞌyaṉgømaꞌcøyaj nascøstaꞌmbø pøn, je yatziꞌajcuy maṉba pyajtzøtyøji meyasepø juctyøjcomo azufre nø ñemumø mismo jut ityajumø copøn y chambapøꞌis sutzcuy. Jen toyapøcyajpa tzuꞌjiꞌṉ, jamajiꞌṉ mumu jamacøtoya.
\s Comeꞌtzopya Dios popopø poꞌcscucyøsi
\p
\v 11 Y ⁿisøjtzi møjapø aṉguiꞌmba poꞌcscuy y popopø, y jeꞌtom poꞌcsupø. Y jeꞌis vyiꞌnaṉdøjqui tzuꞌṉyaj nas y tzap, y ni ti ja chøꞌy ni juti.
\v 12 Y ⁿisøjtzi caꞌyajupøꞌam teꞌñajupø Diosis vyiꞌnaṉdøjqui. Jendi ityaj mumu, cømøṉdaꞌmbø y møjaꞌṉdaꞌmbø. Y queteꞌaṉvacyaj libru, y entonces eyapø libru queteꞌaṉvacyajqueꞌtu. Maṉbapø queñaje, jeꞌis ñøyi je libruꞌomo it jachøꞌyajupø. Y como jujche ijtuse jachøꞌyupø libruꞌomdaꞌm ti o chøcyaj pøꞌnis, jetse cyømeꞌchaju oyupø caꞌyaje, oꞌca ti oy chøcyaje.
\v 13 Majrom caꞌyajupø y jen tzøꞌyaju, jet tzuꞌṉyaju. Mumu caꞌyajupø y caꞌyajupøꞌis lyugajromo ityajupø, jet tzuꞌṉyaju y cømeꞌchajtøju tumdum pøn jujche oyse chøqui.
\v 14 Y desde jicsyeꞌc naꞌs meyasepø juctyøjcomo caꞌnømba y caꞌyajupøꞌis lyugar patztøjcøyajqueꞌtu meyasepø juctyøjcomo. Y jetse menac caꞌyajpa.
\v 15 Y aunque iyø ja jyachøꞌyajtøjuꞌis ñøyi libruꞌomo, jachøꞌyajtøjumø i maṉba quene, jejtaꞌm maṉba pajtzøyajtøji meyasepø juctyøjcomo.
\c 21
\s Jomepø tzap y jomepø nas
\p
\v 1 Entonces ⁿisøjtzi jomepø tzap y jomepø nas, porque cøjtuꞌam viꞌnapø tzap y viꞌnapø nas, y mar ja itaꞌam.
\v 2 Y øjtzi Juan ⁿisøjtzi masanbø cumguy jomepø Jerusalén Diosis chajpom nø myøꞌnupø. Y je cumguy tziꞌṉgaꞌmøyupø como yomo maṉbasepø coꞌtøjcaje tziꞌṉgaꞌmøpyase jyayacøtoya.
\v 3 Y tzajpom maꞌnøjtzi pømipø ote nø ñømupø:
\p ―Cøqueꞌnøyø; como ndø tøjcom tø itpase, jetse Dios yøti ijtu pønjiꞌṉdaꞌm. Maṉba tumø ityaj jetjiꞌṉ porque maṉba ꞌyuneꞌajyaje, y ñeꞌc Diosis maṉba cyoqueñaje.
\v 4 Y maṉba myocpøꞌjay mumu vyitømnøꞌ Diosis. Y ni i jiꞌṉ maṉ cyaꞌe, jiꞌn ma it mayaꞌcuy, y ni i jiꞌn maṉ vyoꞌe, ni jiꞌn maṉ it ni ti toya; porque ijtusenaꞌṉ, cøjtupømete.
\p
\v 5 Y aṉguiꞌmguy poꞌcscuꞌyom poꞌcsupø nømu:
\p ―Cøqueꞌnøyø, øtz jomeṉgotzøcpa mumu tiyø.
\p Y nøjayøjtzi:
\p ―Jayø; porque nø mi ndzajmayupø tiyø viyuṉbøte y jetse maṉba tuqui.
\p
\v 6 Y nøjmaꞌyøjtzi:
\p ―Tujcuꞌam. Como viꞌna letra A y ultimopø letra Z, jetse øtz viꞌna ijtu, y øtz último ijtu. Nø yoꞌctøtzcoꞌnupø øtz maṉba yac nøꞌ toꞌṉe vyombamø nøꞌ tø yaj quenbapøꞌis; y jiꞌn ma ṉgobratzøqui.
\v 7 Iꞌis tyonba, jeꞌis maṉba pyøjcochoṉ mumu tiyø como erejenchasepø. Jeꞌis maṉba vaꞌṉjam øjtzi como Diose y øtz maꞌṉbø ṉgøꞌuneꞌaje.
\v 8 Jiꞌn mavepø tyoyaꞌisyaje Cristocøtoya porque ñaꞌchajpa, y jiꞌn vyaꞌṉjamyajeꞌis Dios, y chøcyajpaꞌis más de la cuenta yatziꞌajcuy, jiꞌnam suni vaꞌcø is Diosis, y yaj caꞌoyajpapø, y møtzi ñøꞌityajuꞌis eya yomo, y møtzi ñøꞌityajuꞌis pyøndøvø, y yomo møtzi ñøꞌityajuꞌis yomondøvø, y chøcyajpapøꞌis brujoꞌajcuy, y vyaꞌṉjajmapyapøꞌis aunque ti tzøctøjupø, y mumu suchajpapø; mumu jet maṉba patztøjcøyajtøji meyasepø juctyøjcomo azufre nø ñemumø. Y jeni menajcom caꞌyajpa.
\s Jomepø Jerusalén
\p
\v 9 Entonces cuꞌyay angelesomo tzuꞌṉ tumø y cømiꞌnøjtzi. Jicø cuꞌyapyø angelesis ñøꞌityajunaꞌṉ cuꞌyay taza jojøyajupø ultimopø cuꞌyapyø møjaꞌṉ toyaꞌiscupit. Y angelesis nøjaꞌyøjtzi:
\p ―¡Yøc minø! Maṉba mi isindzi Borrego Jesucristoꞌis yomo merotøc nø cyoꞌtøjcajyaju.
\p
\v 10 Y jicsyeꞌc Espirituꞌis ñømaꞌṉøjtzi yeꞌṉupø møjapø cotzojcøsi. Y jen ⁿisøjtzi myøjaꞌṉombø y masanbø cumguy Jerusalén Diosis chajpom tzuꞌṉu y nømnaꞌn myøꞌnu.
\v 11 Y Diosis yac søꞌṉu; como caro coyojapø namchaꞌse, jetsenaꞌṉ nø syøꞌṉ je cumguy, como caro coyojapø tzapas namchaꞌse, ndø quengøtpase suñi como vidriose.
\v 12 Ijtunaꞌṉ peꞌtzipø noꞌtze y yeꞌṉupø vyocøvituꞌuꞌis cumguy, y doce it ꞌyaṉdyuṉ y aṉdyuṉmaye it angeles, y andyuṉmaye it tumdumø Israelꞌis ꞌyuneꞌis ñøyitaꞌm jachøꞌyajupø.
\v 13 Tuꞌcay aṉdyuṉ quenba jama quiꞌmgucyøsi, y tuyay quenbanaꞌṉ aṉdyuṉ nortecøsi, y tuꞌcay quenbanaꞌṉ anduṉ minbamø jamsava, y tuꞌcay quenqueꞌtpanaꞌṉ aṉdyuṉ jama tøꞌpcucyøsi.
\v 14 Y docepø tzaꞌcøs teꞌṉchuꞌṉupø. Y como ijtyajunaꞌṉ doce Borrego Jesucristoꞌis ꞌyapostoles, jetse tumdumbø tzaꞌcøs it jachøꞌyupø tumdum apostolesis ñøyi.
\p
\v 15 Y øtzjiꞌn nø vyejvejneyupø angelesis ñøꞌijtunaꞌṉ tum oropø metro vaꞌcø myuc cumguy, y vaꞌcø myujquisay aṉdyuṉ y ñoꞌtze.
\v 16 Y cumguy macsy aṉguinbøte, y parejo peꞌtzi. Y angelesis myujquis cumguy quinientos legua, jetse pyøjiꞌajcuy y jetse pyeꞌtziꞌajcuy y jetse yeꞌṉgueꞌtu.
\v 17 Jicsyeꞌc myujquis noꞌtze setenta y cuatro metro jeꞌṉeꞌajcuy. Jujche myucyajpase pøꞌnis, jetseti myujqueꞌt angelesis.
\p
\v 18 Cumguꞌis ñoꞌtze, suñi søꞌṉbapø tzapas namchajiꞌṉ tujcu. Pero mero cumguy vøjpø orojiꞌn tujcu, como suñi popo espejose vidriose.
\v 19 Ijtunaꞌṉ suñitaꞌmbø namcha noꞌjtzuṉdøjupø tzaꞌcøsi vaꞌcø suñi quena noꞌtze vyoꞌcøvituꞌuꞌis cumguy. Vinbø tzaꞌ noꞌjtzuꞌṉdøjupøcøsi, jaspetzaꞌete. Y metzaꞌombø zafiro, tuꞌcaꞌyombø ágata, macsycuꞌyombø esmeralda,
\v 20 mosaꞌyombø ónice, tujtaꞌyombø cornalina; cuꞌyaꞌyombø crisólito; tucutujtaꞌyombø berilo, macstujtaꞌyombø topacio, majcaꞌyombø crisopraso, oncepø jacinto, docepø amatista.
\v 21 Y doce aṉdyuṉ, doce perlaspøte, y tumdumbø aṉdyuṉ tumdumbø perlasete. Y cumguꞌis cyalle puro orote, como suñi popopø espejose.
\p
\v 22 Pero jiṉ ja ⁿisø masandøc, porque ndø Comi Dios muspapøꞌis chøc aunque tiyø, y Borrego, jejtaꞌmamete masandøc.
\v 23 Y je cumguꞌyomo jiꞌndyet pyena vaꞌcø syøꞌṉ jama ni poya, porque ñøc søꞌṉøpya cumguy Diosis y Borregoꞌis.
\v 24 Aunque jutpø cumguꞌyom cotzocyajupø maṉba vityaj Jerusalén gumguꞌis syøꞌṉgøꞌomo y mumu nascøstaꞌmbø aṉguiꞌmyajpaꞌis maṉba ñømiñaj tijiꞌṉ vaꞌcø cyøcasøyajø y cyønaꞌtzøyajø.
\v 25 ꞌYaṉdyuṉ jiꞌn ma ꞌyaṉgaꞌmyaje jamaꞌomo y jiṉ jiꞌn ma it piꞌtzøꞌajcuy.
\v 26 Y aunque jutpø cumguꞌis maṉba myøjaꞌṉ vøcotzøcyaje, y manba ñømaṉyaj cyønaꞌtzøꞌyocuy jiṉø.
\v 27 Ni jujche jiꞌn ma tøjcøy ni tiyø yuꞌcøyupø; ni chøcyajpapøꞌis møsyaṉdaꞌmbø tiyø, jetseti jiꞌn tøjcøyi; ni suchajpapø jiꞌn tøjcøyi. Solamente jachøꞌyupøꞌis ñøyi Borregoꞌis libruꞌomo que manba queñaje, jet maṉba tøjcøyaje.
\c 22
\p
\v 1 Entonces isindziꞌø øjtzi angelesis suñi popo møja nøꞌ, suñi quenba como espejose, y je nøꞌis tø yaj quenba mumu jamacøtoya. Y nømnaꞌṉ vyomu Diosis y Borregoꞌis ꞌyaṉguiꞌmguy poꞌcscucyøꞌmø.
\v 2 Y cumguꞌis cyalle cujcomo nømnaꞌṉ cyøt je møja nøꞌ. Y syayamaye ijtunaꞌṉ cuy tø yaj quenbapøꞌis, y tumdum poya tøꞌmajpa tumdumø, y jetse tum ameꞌomo doce it tyøm. Y yøṉ cuꞌis ꞌyay yospa remediocøtoya vaꞌcø choꞌyøyaj aunque jutpø cumgupyøn.
\v 3 Como chamuse yaꞌmøc Diosis que jiꞌn ma ijnøm vøjø, jiṉø yajuꞌam jetsepø jiꞌn vøjpø itcuy, puro vøjpø itcuy ijtu. Y Diosis y Borregoꞌis maṉba ñøc poꞌcsøyaje aṉguiꞌmguy poꞌcscuy, y yosayajpapøꞌis maṉba cyønaꞌtzøyaje.
\v 4 Y maṉba na viꞌnøjqueꞌnøyajtøji Diosjiꞌṉ, y vyinbactzaꞌcøsi maṉba it Diosis ñøyi jachøꞌyupø.
\v 5 Y jiṉ jiꞌn ma piꞌtzøꞌajnømi, y jiꞌndyet pyena vaꞌcø syøꞌṉ noꞌa, ni jiꞌndyet pyena vaꞌcø syøꞌṉ jama, porque ndø Comi Diosis ñeꞌc ñøc søꞌṉøyajpa, y møjaꞌṉ maṉba yaṉguimyaje mumu jamacøtoya.
\s  Ya mero maṉba min Jesucristo
\p
\v 6 Y nøjacyeꞌtu øjtzi angelesis:
\p ―Nø mi ndzamuse, viyuṉbø tiyete; jetse tiene que vaꞌcø tyucø. Ndø Comi Dios ꞌyaṉquiꞌmbapøꞌis tzaꞌmaṉvajcoyajpapøꞌis ꞌyespiritu, jeꞌis cyøꞌvej ꞌyangeles vaꞌcø isindziꞌyaj yosayajpapøꞌis pronto maṉbase tyuqui.
\p
\v 7 ―Øjchøṉ Jesús, tzøcta cuenda que pronto maꞌṉbø mini.
\p ¡Contento manba iti cyoꞌaṉjajmbapøꞌis tzaꞌmaṉvajcocuy jachøꞌyupø yøṉ libruꞌomo!
\p
\v 8 Øjchøṉ Juan, øtz ⁿisøjtzi y maꞌnøjtzi yøcsepø tiyø. Y después que maꞌnuꞌcaꞌmtzi y ⁿisuꞌcaꞌmtzi, ṉgujnejaꞌyøjtzi angeles isindziꞌupøꞌstzi yøcsetaꞌmbø tiyø; vaꞌcø ṉgønaꞌtzøy angeles.
\v 9 Pero jeꞌis nøjaꞌyøjtzi:
\p ―U mi ndø cujnejay ndøvø. Øtz ⁿyosacyeꞌtpati Dios como mi ⁿyosapyase, y como yosayajpase mi vaꞌṉjajmoṉguy tøvøꞌis tzaꞌmaṉvajcoyajpapøꞌis; y como yosayajpase Dios cyoꞌaṉjamyajpapøꞌis chambase yøṉ libroꞌis. Dios cønaꞌtzøyø y cujneyjayø.
\p
\v 10 Y nøjacyeꞌtøjtzi:
\p ―U ꞌyaṉgøvøꞌni yøṉ ote chaꞌmaṉvacpase yøṉ libroꞌis; porque pronto maṉba tuc jyaꞌyøyuse.
\v 11 Yatzipø, yac tzøcaꞌm yatzitzocoꞌyajcuy; yatzitzocopyø, yac tzøꞌy jetse. Vøjpø pøn, yac seguitzøc vøjpø tiyø; masanbø pøn, yac seguitzøc myasaꞌnajcuy.
\p
\v 12 ―Tzøjcay cuenda que maꞌṉbø min pronto øjtzi, øtz minba ṉgoyoje aunque iyø jujche oyse it nascøsi.
\v 13 Como vinbø letra A y ultimopø letra Z, jetse øtz viꞌna ijtu y øtz último ijtu. Øtz nøṉgøtzoꞌtzu øjtzi aunque tiyø y øtz ⁿyajpa aunque tiyø.
\p
\v 14 Contento ityaj cøtzeꞌyajupø Borregoꞌis ñøꞌpiꞌnis, porque jejtaꞌm maṉba tziꞌyajtøj licencia vaꞌcø cyuꞌtay tø tziꞌpapøꞌis quenguy cuꞌis tyøm; y maṉba chiꞌyajtøj licencia vaꞌcø tøjcøyaj cumguy aṉdyuꞌṉomo vaꞌcø pyaschøcyaj cumguꞌyomo.
\v 15 Pero jiꞌn ma tøjcøyaj jeni jiꞌn vyaꞌṉjajmoyajepø; ni jiꞌn ma tøjcøyaj yosyajpapø yatzipø espiritujiꞌṉ; ni ñøꞌityajuꞌis møtzi yomo, ni yaj caꞌoyajpapø, ni cyønaꞌtzøyajpapøꞌis comi chøqui, ni syunbaꞌis aṉgømaꞌcøꞌocuy vaꞌcø ñøyosa; ni jutipø jetsetaꞌmbø jiꞌn ma tøjcøyaj je cumguꞌyomo.
\p
\v 16 ―Øjchøṉ Jesús, øtz ṉgøꞌvejø ø angeles vaꞌcø mi nchaꞌmaṉvajcatyam yøcsepø tiyø tuꞌmyajpamø vaꞌṉjajmocuy tøvø. Øtz tzuꞌṉ Davidcøsi y øjchøṉ Davijdis ꞌyune. Øjchøṉ søꞌṉbapø møjapø namdzu matza.
\p
\v 17 Y Espiritu Santoꞌis y Borregoꞌis yomoꞌis nø ñøjayaj tumdum pøn:
\p ―Minø.
\p Oꞌca mi manba nøm tø vejatyøju; nøjay mi ndøvø:
\p ―Maꞌi.
\p Y oꞌca mi ⁿyoꞌctøtzpa, cømin Jesús. Oꞌca aunque iꞌis syunba, muspa tyoꞌṉ nøꞌ tø tziꞌpaꞌis quenguy; y jiꞌn ma cyobratzøqui ni tum cinco.
\p
\v 18 Porque cyømaꞌnøjapaꞌis lo que chaꞌmaṉvacpase yøṉ libroꞌis, entonces ndzajmapyøjtzi: Oꞌca aunque iꞌis más nøc chaꞌmaṉøpya lo que ja it jachøꞌyupø libroꞌomo, entonces Diosis más maṉba yac toyaꞌisi como ijtuse libroꞌomo.
\v 19 Y oꞌca aunque iꞌis ꞌyaṉjecpa yøṉ libroꞌis chaꞌmaṉvacpase, jetsepø pøn Diosis jiꞌn ma yaj cuꞌti quengucyøtoya yospapø cuꞌis tyøm. Ni jiꞌn maṉ yac tøjcøy masanbø cumguꞌyomo como jachøꞌyuse yøṉ libroꞌomo.
\p
\v 20 ―Øjchøṉ Jesús: øtz ṉgotestigosajpøjtzi yøcsetaꞌmbø tiyø. Øtz nøndzamu que pronto maꞌṉbø mini.
\p ―Øjchøṉ Juan øtz ꞌyaṉdzoṉbøjtzi: Amén. Jetse tzøcø.
\p Minø ø Ṉgomi Jesús.
\p
\v 21 Y mumu mijtzi ø vaꞌṉjamocuy tyøvø, oꞌnømbyøjtzi ndø Comi Jesucristo vaꞌcø mi ṉgyotzoṉ ñe vyøꞌajcupit. Amén. 
